Ramčaritmanasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

„Ramčaritmanasas“ (hind. रामचरितमानस, IAST: Rāmacaritmānas „Ramos poelgių vandenynas“) – XVI a. epinė poema, sukurta bhaktinio poeto Tulsidaso. Kūrinys sukurtas avadhi kalba (viena iš hindi tarmių). Tekste didžiąja dalimi atpasakojamas ValmikioRamajanos“ siužetas, tačiau kai kurie epizodai atskirai išplėtoti. „Ramčaritmanasas“ dažnai laikomas geriau perteikiąs „Ramajanos“ idėją ir emocinį krūvį, nors savo laiku ortodoksų kritikuotas kaip sugadinantis „Ramajanos“ tekstą. Tulsidaso kūrinyje pabrėžiama Ramos visagalystė ir dieviškumas, skatinamas atsidavimas Ramai ir kliovimasis jo dieviškąja malone išsivadavimo kelyje.

Tulsidasas šiuo kūriniu padėjo pagrindus hindi literatūrai ir paskatino kitus autorius kurti šnekamąja kalba.[1]

Kūrinys sudarytas iš 7 dalių, atliekamas čaupai ketureiliais, atskirtais doha dvieilių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rāma Carit Mānas.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 178