Raginėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Raginėnai
Raginėnai, ženklas.JPG
Kelias  2910  RozalimasPlaučiškiaiPakalniškiai  Raginėnuose

Raginėnai
Koordinatės 55°48′00″š. pl. 23°52′12″r. ilg. / 55.800°š. pl. 23.870°r. ilg. / 55.800; 23.870 (Raginėnai)Koordinatės: 55°48′00″š. pl. 23°52′12″r. ilg. / 55.800°š. pl. 23.870°r. ilg. / 55.800; 23.870 (Raginėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Pakalniškių seniūnija
Gyventojų skaičius 30 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka RaginėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Raginė́nai
Kilmininkas: Raginė́nų
Naudininkas: Raginė́nams
Galininkas: Raginė́nus
Įnagininkas: Raginė́nais
Vietininkas: Raginė́nuose

Raginėnai – kaimas Radviliškio rajone, 3 km į šiaurę nuo Pakalniškių.

IV-VII a. Raginėnų pilkapynas
Sodyba Raginenuose
Lietuvos 10-mečio atminimo paminklas

Pietuose stūkso Raginėnų piliakalnis, aptiktas didelis Raginėnų pilkapynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. minimi kaip Gabogala.

1820 m. kaimas priklausė Šeduvos dvarui.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Upytės valsčius
19501995 m. Pakalniškių apylinkė
1995 Pakalniškių seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[2]
188 264 270 167 150
1979 m.sur. 1986 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
92 89 71 53 30


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. RaginėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 21 psl.
  3. Kazys Misius ir kt. Raginėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 493 psl.
  • Raginėnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 607 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]