Ržypas
| Ržypo kalnas Hora Říp | |
|---|---|
 | |
| Žemynas | Europa |
| Šalys |  Čekija
|
| Aukščiausias taškas | 459 m |
| Koordinatės | 50°23′11″ š. pl. 14°17′18″ r. ilg. / 50.38639°š. pl. 14.28833°r. ilg. |
| Uolienos | bazaltai, silikatai, magminės uolienos, magnetitas |
| Kalnodara | vulkaninė |
Ržypo kalnas (ček. Hora Říp) – 459 m aukščio vienišas kalnas Čekijoje, iškilęs vidury Bohemijos lygumos, kurioje, anot legendos, buvo apsigyvenę pirmieji čekai. Čekijos nacionalinis simbolis. Kalnas stūkso už 25 km į pietryčius nuo Litomericų miesto.
Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ržypo kalnas yra buvęs vulkanas, kurį sudaro bazaltai, silikatai, magminės uolienos. Tarp kitų mineralų čia aptinkamas ir magnetitas – dėl šios priežasties ant kalno pastebima magnetinė anomalija. Iki 1897 m. kalnas buvo visiškai „plikas“, tik po to jį apsodino medžiais. Šiuo metu čia veši ąžuolų ir skroblų giraitės, pasitaiko uosių, pušų ir liepų. Pačioje viršukalnėje, kur laisviau nuo medžių, aptinkama retų termofilinių augalų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gerai matomas iš didelio atstumo, Ržypas visada traukdavo dėmesį, todėl buvo svarbiu vietos orientyru nuo seniausių laikų. Kalno vardas, manoma, yra germaniškos kilmės: rīp – pakilimas, kalva.
Čekų kronikos rašytojas Kosmas yra užrašęs legendą XII a. pradžioje, kaip Ržypas tapo vieta, kur apsistojo pirmieji slavai, vedami Protėvio Čeko. Kraštas buvo pavadintas vedlio vardu. XVI a. legendą atgaivino metraštininkas Vaclavas Hajekas iš Libočanų, kuris teigė, jog Protėvį palaidojo gretimame Ctiněves kaime. Vėliau tą patį rašė po 1894 m. ir Aloyzas Jirasekas savo „Senosiose Bohemijos legendose“.
Statiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ant kalno 1126 m. Bohemijos kunigaikštis Sobieslavas I pastatė romanikos stiliaus Šv. Jurgio rotondą pažymėti savo pergalei prieš Šventosios Romos imperatorių Lotarį III. Ržypą pamėgo piligrimai, taip pat jo viršukalnėje dažnai rengiamos nacionalinės šventės, masiniai sambūriai. Garsus mitingas ant šio kalno įvyko 1868 m. gegužės 10 d., kai čia buvo iškirstas kertinis akmuo naujojo Nacionalinio teatro Prahoje pamatams. Dabartinę išvaizdą rotonda įgijo po 1870 m. rekonstrukcijos.
Keliautojus ant kalno aptarnauja tas pats turistų namelis, tebestovintis nuo 1907 m. Ant jo sienos prikaltos lentos įrašyta: „Kas Meka yra musulmonams, tas Ržypas yra čekams“. Rotondos viduje yra šiuolaikinė akmens skulptūra, sukurta garsaus čekų skulptoriaus Stanislavo Hanziko (1979) m., simbolizuojanti tautos istorijos pradžią ant šio kalno.
