Rūta Gajauskaitė (1946)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rūta Gajauskaitė
Gimė: 1946 m. sausio 24 d.
Kaunas
Mirė: 2015 m. sausio 30 d. (69 metai)
Vilnius
Veikla: teisininkė, visuomenės bei politinė veikėja
Partija: Lietuvos žalioji partija
Alma mater: 1968 m. Vilniaus universitetas

Rūta Gajauskaitė (1946 m. sausio 24 d. Kaune – 2015 m. sausio 30 d. Vilniuje) – Lietuvos teisininkė, teisėtyrininkė kriminologė, visuomenės bei politinė veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1968 m. įgijo teisininkės kvalifikaciją. 1968–1971 m. dirbo Respublikinėje statybinių medžiagų bazėje juriskonsulte, 1971–1976 m. LSSR socialinio aprūpinimo, LSSR vietinės pramonės ministerijose. 1976–1979 m. SSRS prokuratūros instituto (Maskva) aspirantė, 1980 m. apgynė disertaciją tema „Kovos su nusikalstamais gamtos apsaugos įstatymų pažeidimais, sąlygojusiais oro ir vandens užterštumą, kriminologinės problemos“, teisės mokslų kandidatė. [1]

1980–1982 m. dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institute jaunesniąja moksline bendradarbe, nuo 1982 m. Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto prie LSSR MT vyresniąja dėstytoja, docente, katedros vedėja. Paskelbė 20 mokymo-metodinių priemonių, subūrė specialistus ir įkūrė pirmąją eko­lo­gi­jos ir gamtosaugos katedrą Lietuvoje, parašė pirmąjį vadovėlį apie gamybos ir gamtos sąveikos reguliavimą. Publikavo per 220 straipsnių ekologijos ir politikos temomis ir iš jų sudarė rinkinius „Kodėl vargsta Lietuva?“ bei „Ekologija virtuvėje“.

Atgimimo metais buvo aktyvi „Žinijos“ draugijos paskaitininkė, Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinacinės tarybos, Lietuvos žaliosios partijos įkūrimo iniciatyvinės grupės narė, vėliau - seniūnė (vadovė), Lie­tu­vos Persitvarkymo Są­jū­džio Vilniaus Tarybos atsakingoji sekretorė. 1990 m. balandžio 24 d. Lazdijų rinkimų apygardoje Nr. 141 išrinkta Aukščiausiosios Tarybos deputate. [2][3]. Palaidota Antakalnio kapinėse. [4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aktualios gamtosaugos problemos: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1981. – 27 p.
  • Aplinkos užteršimas ir teisinės atsakomybės nustatymas: mokymo priemonė. – Vilnius, 1984. – 36 p.
  • Teisinė racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos reglamentacija: mokymo priemonė. – Vilnius, 1984. – 43 p.
  • Gamtosaugos organų ir gamtosaugos teisės sistemos: mokymo priemonė. – Vilnius, 1985. – 32 p.
  • Antropogeninio poveikio dirvožemiui apribojimo teisiniai aspektai: mokymo priemonė. – Vilnius, 1985. – 36 p.
  • Baigiamųjų darbų iš gamtosaugos rašymo metodiniai nurodymai, temos ir rekomenduojama literatūra. – Vilnius, 1986. – 20 p.
  • Aplinkos apsauga: išvažiuojamųjų ir teminių diskusijų rengimo metodinės rekomendacijos ir programos. – Vilnius, 1986. – 22 p.
  • Visuomenės ir gamtos sąveikos reguliavimas: mokymo priemonė. – Vilnius, 1987. – 84 p.: iliustr.
  • Visuomenės ir gamtos santykių formavimas: mokymo priemonė. – Vilnius, 1987. – 35 p.: iliustr.
  • Landšaftų apsauga: metodiniai nurodymai. – Vilnius, 1987. – 47 p.: schem.
  • Faunos apsauga: metodiniai nurodymai. – Vilnius, 1988. – 29 p.: lent.
  • Gamtos apsauga: vadovėlis. – Vilnius: Mintis, 1988. – 248 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00082-5
  • Sunkiųjų metalų technogeninių srautų tyrimai: metodiniai nurodymai. – Vilnius, 1988. – 31 p.
  • Antropogeninis poveikis ir maisto produktų apsauga: metodiniai nurodymai. – Vilnius, 1989. – 50 p.
  • Maisto produktų degradavimas ir apsauga Lietuvoje: analitinė apžvalga. – Vilnius, 1990. – 47 p.: iliustr.
  • Kol žaizdos neužgijo. – Vilnius, 1992. – 30 p.
  • Ekologija virtuvėje. – Vilnius: Lietuvos žalioji partija, 1996. – 34 p.: iliustr.
  • Sodoma ir Gomora. – Kaunas: Naujasis lankas, 2008. – 79 p. – ISBN 978-9955-03-464-3
  • Kedžio kelias: publicistika ir kriminologija. – Kaunas, 2011. – 301 p.: iliustr.
  • Žūti ar būti? : Hirošima-Černobylis-Fukušima: publicistika ir kriminologija. – Kaunas, 2011. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-181-1

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]