Puziniškis (Ignalina)
| Puziniškis | ||
|---|---|---|
  Puziniškis |
||
| 55°21′11″š. pl. 26°01′41″r. ilg. / 55.353°š. pl. 26.028°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis | |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Linkmenų seniūnija | |
| Gyventojai | 13 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Puzeniszki, Puzieniszki, rus. Пузенишки | |
Puziniškis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės vakaruose, 6 km į šiaurės vakarus nuo Palūšės, Linkmenų miško pietiniame pakraštyje, Aukštatijos nac. parke, kyšulyje tarp Asalnų ežero pietryčiuose ir Asalnykščio pietvakariuose. Stūkso Puziniškio piliakalnis, ant kalvos auga Puziniškio ąžuolas, Asalnų ežero pusiasalyje – pušis Asalnų karalienė. Stovi paminklas ir kryžius partizanų garbei.
Kaimas pasiekiamas Meironių–Ginučių kelio atšaka.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Pùzinas.[2]
Liaudies etimologija vietovės vardą aiškina taip, kad neva kaimą įkūręs Lietuvos didikas Puzinas, čia atvykęs su penkiomis Lietuvos bajorų Lukoševičių šeimomis. Pastarųjų palikuonys esą vis dar tebegyvenantys šiame kaime.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai sena grupinio tipo gyvenvietė, kurios pirmieji gyventojai buvo bajorai Lukoševičiai. XIX a. pab. Puziniškio užusienis pateko į Švenčionių apskrities Linkmenų valsčių ir dvaro valdą, Antalksnės apylinkę.[4]
1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Puziniškis atsidūrė pasienyje, jį dažnai puldinėjo demarkacinę liniją pažeidinėjantys lenkų legionieriai. 1933 m. vasarą kaimas sudegė.[5]
Po II pasaulinio karo Puziniškio apylinkėse slapstėsi bolševizmui priešinęsi Lietuvos partizanai. Žuvusiųjų partizanų atminimui kaime pastatytas paminklas ir didelis kryžius.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. pab. – XX a. pr. | Linkmenų valsčius |
| XX a. tarpukaris | Saldutiškio valsčius |
| sovietmetis | Linkmenų apylinkė |
| 1995– | Linkmenų seniūnija |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1866 m. | 1905 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 31 | 29 | 36 | 30 | 25 | 22 | ||
| 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2003 m.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 15 | 11 | 15 | 15 | 13 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Informacinis stendas kaime.
- ↑ Puzieniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 325 psl. (lenk.)
- ↑ Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- 1 2 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ enciklopedija.ignalinosvb.lt
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
Ginučiai – 4 km | | |||||||||
| Salos – 1 km |
|
||||||||||
| Meironys – 3 km Palūšė – 6 km | |||||||||||
