Purgazo kunigaikštystė
Purgazo kunigaikštystė | ||||
| ||||
Sostinė | Nenurodyta | |||
Kalbos | erzių | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
Purgazo kunigaikštystė (erz. Пургазонь Русесь (Эрзянь Мастор)) – istorinė kunigaikštija apėmusi erzių gyventas teritorijas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mordvių gentis erziai XIII a. gyveno tarp Okos ir Temnikovo-Vodskio miškų palei Mokšos upę. Čia gyveno ne tik erziai, bet ir rusų kilmės valstiečiai, kurie pabėgo nuo feodalinės priespaudos.
XIII a. pradžioje iškilo erzių kunigaikštis Purgazas, kuris įsitvirtino šiose teritorijose.
„Inazor Purgaz“ kunigaikštystė minima 1230-aisiais metais. Vengrijos keliautojas Julianas paminėjo du valdovus „mordvių karalystėje“ – Purgazą ir Purešą. Tarp šių dviejų kunigaikščių vyko nuožmūs karai, o patys kunigaikščiai buvo priešingų pusių sąjungininkai – Purešas buvo rusų kunigaikščio Jurijaus sąjungininkas, o Purgazas būdamas Volgos Bulgarijos sąjungininku, priešinosi Suzdalės kunigaikštijos plėtrai į modrvių (erzių) apgyvendintą regioną. Vėlesniais laikais jis tapo Erzano (Mordvijos) nepriklausomybės simboliu ir legenda.
Purgazas buvo dusyk paminėtas Rusijos kronikose 1228 metais. Muromo kunigaikštis Jurijus Dovidovičius užpuolė Purgazo kunigaikštiją, pridarė didelių nuostolių.
1229 m. ir 1232 m. Vladimiras Jurijus Vsevolodičius kovojo su Purgazu.
Taip pat žinomi konfliktai su mokšų kunigaikščiu Purešu.
1229 m. balandį Purgazas bandė atgauti iš Žemutinis Naugardo rusų Obrano Ošą. Jo kariai sudegino gyvenvietę, bet po kelių mėnesių jis buvo nugalėtas mokšų kunigaikščio Purešo ir pasitraukė į savo valdas.
1237 m. vasarą jis sėkmingai pasipriešino mongolams, tačiau 1238–1239 m. rudenį-žiemą vėl atsinaujino kovos ir Purgazas žuvo mūšyje.
XIII a. viduryje Purgazo kunigaikštija pateko į totorių jungą.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Лаврентьевская летопись. (Полное собрание русских летописей. Том первый). Ленинград, 1926–1928
- Лаврентьевская летопись
- Юрченков В. А. Эрзя и Мокша в древности и современности. 1999.