Pulsoksimetras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tipiškas matavimas pulsoksimetru

Pulsoksimetras – matuoklis, kuris neinvaziniu metodu matuoja arterinio kraujo įsotinimą deguonimi, registruodamas dviejų būsenų hemoglobino - deguonį prisijungusio oksihemoglobino (HbO2) ir bedeguonio hemoglobino (Hb) - santykinį kiekį.

Pulsoksimetrija naudojama nuskausminant (anestezija) operacijų metu, pooperaciniame stebėjime, intensyvioje terapijoje. Dėl paprasto naudojimo pulsoksimetrija labai išpopuliarėjo. Pulsoksimetrų nereikia kalibruoti, jie veikia tiksliai ir patikimai.

Pulsoksimetrija yra pagrįsta šviesos sugertimi audiniuose (audinių kraujagyslėse), kur šviesą sklaido tiek arterinio, tiek veninio kraujo hemoglobinas, esantis audiniuose tarp šviesos šaltinio ir imtuvo. Dažniausia naudojami tiesioginio peršvietimo fotodavikliai.

Imitatorius (piršto fantomas) susideda iš šviesos diodų ir fotodiodų:

  • Fotodiodai priima pulsoksimetro šviestukų (šviesos diodų) siunčiamą šviesą ir pagal ją sinchronizuojasi imitatoriaus švysčiojimai į pulsoksimetro jutiklį.
  • Šviesos diodai į pulsoksimetro jutiklį pašviečia tokius raudonos ir infraraudonos šviesos intensyvumus, kurie atitinka imituojamą SpO2.

„Dirbtinis pirštas“ imituoja šviesos sugertį gyvuose audiniuose išspinduliuodamas atitinkamo intensyvumo šviesą.

Šviesą absorbuoja audiniai, arterijos, venos ir kapiliarai. Bendra šviesos sugertis turi: nuolatinę dedamąją ir kintamąją dedamąją. Pulsuojantis arterinis kraujas sudaro kintamąją dedamąją. Deguonimi įsotintas kraujas pulsuoja, kartu keičiasi ir raudonos bei infraraudonos šviesos absorbcija.