Psilofitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Psilofitai – seniausi žinomi sausumos augalai, turintys vandens indų sistemą. Jie gyveno maždaug prieš 420–400 mln. metų, vėliau išnyko.

Psilofitai buvo nedideli žoliniai augalai ir augo vandens telkinių pakrantėse. Jie dar neturėjo stiebų, lapų, šaknų ir buvo tarsi išsišakojusios ašys, kurių požeminės dalys turėjo rizoidus. Nuo dumblių psilofitai skyrėsi ne tik išvaizda, bet ir sudėtingesne vidine sandara. Buvo išsivystęs jų dengiamasis audinys – odelė ir apytakiniai audiniai – mediena ir karniena. Psilofitai dauginosi sporomis.

Iš psilofitų išsivystė sporiniai induočiai, kurie jau turėjo stiebus, lapus bei šaknis, ir tikriausiai samanos.