Pseudobatialė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pseudobatialė (rus. псевдобатиаль) – pasaulinio vandenyno dugninė ekologinė zona šelfo depresijoje, vidutiniame gylyje (nuo 250–400 m iki 600–1200 m). Tai palyginti nedidelė lokali įduba šelfe, atskirta nuo žemyno šlaito palyginti seklia zona.

Pseudobatialės sąvoką ir terminą rusų ichtiologas Anatolijus Andrijaševas (Анатолий Петрович Андрияшев) įvedė 1974 ir 1979 m. savo darbuose apie jūrų dugninės faunos, ypač žuvų, vertikalųjį zoniškumą.[1][2]

Pseudobatialė yra kontinentiniame šelfe giliau sublitoralės, gyliuose analogiškuose batialei. Tikroji batialė būna už šelfo ribų žemyno šlaite. Pseudobatialė nuo pseudoabisalės skiriasi mažesniu gyliu.

Pseudobatialė nuo batialės žymiai skiriasi dugninių ir padugnės pelaginių žuvų bei bentosinių hidrobiontų rūšine sudėtimi. Pseudobatialės fauna būna pakrantinės (neritinės) kilmės, prasiskverbusi į pseudobatialės zoną ir prisitaikiusi ten gyventi gerokai didesniame gylyje.

Pseudobatialinių biotopų pavyzdžiai yra Antarktidos ir Arkties vandenyno, Baltosios ir Baltijos jūrų, pietų Aliaskos vidušelfinės įdubos, taip pat izoliuotos Norvegijos fiordų ir Magelano sąsiaurio įdubos.[3][4]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Андрияшев А. П. (1974): Некоторые добавления к системе вертикальной зональности морской донной фауны. Гидробиология и биогеография шельфа холодных и умеренных вод Мирового океана: Тез. докл. Всесоюз. симпоз., Ленинград, 18—21 нояб. Л.: Наука. С. 6—7.
  2. Андрияшев А. П. (1979): О некоторых вопросах вертикальной зональности морской донной фауны. В кн.: Биологические ресурсы Мирового океана. М.: Наука. С. 117–138.
  3. Андрияшев А. П. (1986): Общий обзор фауны донных рыб Антарктики. В сб.: Морфология и распространение рыб Южного океана. Труды Зоол. Ин-та АН СССР, Т. 153. С. 9—44.
  4. Парин Н. В. (1988): Рыбы открытого океана. М.: Наука. 272 с.