Psamtikas I (Psamtikas I Vahibra, Psametechas I, Psamtekas I, valdė 664–610 m. pr. m. e.) – pirmasis dvidešimt šeštosios dinastijos Senovės Egipto valdovas.
Psamtikas I buvo Saiso miesto Nilo deltoje valdovo Nekau I sūnus. Jie abu buvo išvežti į Nineviją, po Kušo valstybės karaliaus Taharkos bandymo atsiimti Egipto valdžią iš asirų. Psamtikas tikriausiai buvo apmokytas asiriškai ir jam suteiktas Nabušezibanio vardas. Tėvas ir sūnus grįžo į Egiptą kaip Ašurbanipalo vasalai. Nekau I valdė Memfį ir Saisą, o Psamtikui valdyti buvo atiduotas Atribio miestas. 664 m. pr. m. e. Nekau I žuvo kušitų valdovo Tanutamono invazijos į Egiptą metu. Ašurbanipalas išvijo kušitus, bet pats turėjo grįžti į Asiriją dėl prasidėjusių maištų. Psamtikas I tuomet atstatė nepriklausomą Egipto valstybę tapdamas faraonu ir su graikų samdinių pagalba suvaldydamas kitus konkurentus Nilo deltoje. 656 m. pr. m. e. jis surengė žygį į Tėbus ir jam pakluso pietinė Egipto dalis. Jis privertė Tėbų aukščiausiąją Amono žmoną Šepenvepet ir valdytoją Amanirdį II pasirinkti įpėdiniu Psamtiko I dukterį Nitokrę ir ilgainiui Tėbų administracijoje pakeitė žmones į sau ištikimus. Įgijęs pakankamai galios Egipte Psamtikas I visiškai nusikratė bet kokių priklausomybės nuo asirų ženklų. Jo valdymo metu skatintas egiptiečių nacionalizmas, menininkai atidžiai kopijavo darbus iš Senosios karalystės laikų. Tuo metu išpopuliarėjo šventųjų gyvūnų kultas, kuris sudarė nemenką dalį Egipto ekonomikos. Po Psamtiko I valdė jo sūnus Nechas II. 2017 m. Kairo teritorijoje rastos milžiniškos Psamtiko I statulos liekanos.[1]
Vikiteka