Prystovų Čerauninko kūlis
| Prystovų Čerauninko kūlis | |||
|---|---|---|---|
  Prystovų Čerauninko kūlis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 1,10 m | ||
| Plotas | 2,5 x 2,3 m | ||
| Žvalgytas | 1993, 1999, 2014 m. | ||
| Registro Nr. | 21120 | ||
Prystovų akmuo, vadinamas Čerauninko kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 21120, senas registro kodas – M156, senas laikinosios apskaitos Nr. 377/3) – mitologinis akmuo rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Prystovuose, 150 m į pietryčius nuo kelio Kūlupėnai–Sauseriai–Prystovai, Mišupės dešiniajame krante.
Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Netaisyklingos formos, pailgas šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 2,5 m ilgio, nuo 1,2 iki 2,3 m pločio ir nuo 70 iki 110 cm aukščio. Šiaurės rytinis, apie 90 cm pločio akmens kraštas ištrupėjęs, tarsi atskeltas. Paviršius plokščias, lygus. Jo pietrytinėje dalyje yra 6 cm skersmens ir 2 cm gylio duobutė, vadinama Velnio pėda.[1]
Teritorijos plotas – 100 m².
1,4 km yra Prystovų akmuo su dubeniu, 0,52 km į pietvakarius yra akmuo, vadinamas Didžiuoju kūliu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmuo vietos gyventojų žinomas nuo seno, vadinamas Čerauninko kūliu (liet. Burtininko akmeniu). Šiaurės rytinį akmens kraštą, anot padavimų, atskėlęs perkūnas, o pėdą įminęs velnias.
Pasakojama, kad kartą šventą dieną ant akmens atsisėdęs žmogus pradėjo keikti kaimyną. Besikeikdamas prilipo prie akmens ir taip išbuvo visą parą. Tik iškėlęs rankas į dangų ir prisiekęs daugiau gyvenime nebesikeikti, atlipo nuo to akmens.[2]
1994 m. įrašytas į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą (l. a. 377/3),[3] 2000 m. registruotas kultūros vertybių registro mitologinių objektų sąraše (registro kodas M156),[4] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[5]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1993 m. žvalgė Vykintas Vaitkevičius, 1999 ir 2014 m. – Julius Kanarskas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 83-84
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 86
- ↑ Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1994-05-05 nutarimas Nr. 377/3
- ↑ Valstybės žinios – 2001 m. birželio 21 d. – Nr. 50. – P. 93
- ↑ Akmuo vad. Čerauninko kūliu (unikalus kodas 21120). – Kultūros vertybių registras
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Akmuo vad. Čerauninko kūliu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-19.
- Kretingos krašto enciklopedija[neveikianti nuoroda]