Prystovų Čerauninko kūlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Prystovų Čerauninko kūlis
Prystovai Cerauninko kulis 1999 2.JPG
Čerauninko kūlis. Ištrupėjusi akmens pusė

Prystovų Čerauninko kūlis
Koordinatės
55°57′39″š. pl. 21°33′12″r. ilg. / 55.960907°š. pl. 21.553395°r. ilg. / 55.960907; 21.553395Koordinatės: 55°57′39″š. pl. 21°33′12″r. ilg. / 55.960907°š. pl. 21.553395°r. ilg. / 55.960907; 21.553395
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Aukštis 1,10 m
Plotas 2,5 x 2,3 m
Žvalgytas 1993, 1999, 2014 m.
Registro Nr. 21120

Prystovų akmuo, vadinamas Čerauninko kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 21120, senas registro kodas – M156, senas laikinosios apskaitos Nr. 377/3) – mitologinis akmuo rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Prystovuose, 150 m į pietryčius nuo kelio KūlupėnaiSauseriaiPrystovai, Mišupės dešiniajame krante.

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netaisyklingos formos, pailgas šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 2,5 m ilgio, nuo 1,2 iki 2,3 m pločio ir nuo 70 iki 110 cm aukščio. Šiaurės rytinis, apie 90 cm pločio akmens kraštas ištrupėjęs, tarsi atskeltas. Paviršius plokščias, lygus. Jo pietrytinėje dalyje yra 6 cm skersmens ir 2 cm gylio duobutė, vadinama Velnio pėda.[1]

Čerauninko kūlis. Bendras akmens vaizdas

Teritorijos plotas – 100 m².

1,4 km yra Prystovų akmuo su dubeniu, 0,52 km į pietvakarius yra akmuo, vadinamas Didžiuoju kūliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo vietos gyventojų žinomas nuo seno, vadinamas Čerauninko kūliu (liet. Burtininko akmeniu). Šiaurės rytinį akmens kraštą, anot padavimų, atskėlęs perkūnas, o pėdą įminęs velnias.

Pasakojama, kad kartą šventą dieną ant akmens atsisėdęs žmogus pradėjo keikti kaimyną. Besikeikdamas prilipo prie akmens ir taip išbuvo visą parą. Tik iškėlęs rankas į dangų ir prisiekęs daugiau gyvenime nebesikeikti, atlipo nuo to akmens.[2]

1994 m. įrašytas į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą (l. a. 377/3),[3] 2000 m. registruotas kultūros vertybių registro mitologinių objektų sąraše (registro kodas M156),[4] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[5]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. žvalgė Vykintas Vaitkevičius, 1999 ir 2014 m. – Julius Kanarskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 83-84
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 86
  3. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1994-05-05 nutarimas Nr. 377/3
  4. Valstybės žinios – 2001 m. birželio 21 d. – Nr. 50. – P. 93
  5. Akmuo vad. Čerauninko kūliu (unikalus kodas 21120). – Kultūros vertybių registras

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]