Providencializmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Providencializmas (lot. providentiaapvaizda) – religinis filosofinis požiūris į žmonijos istoriją kaip Dievo valios išraišką. Būdingas pasaulinėms religijoms, tokioms kaip krikščionybė ir islamas, kai kurioms idealistinės filosofijos kryptims.

Augustinas, žymiausias krikščionių providencializmo kūrėjas, teigė, kad istorijoje realizuojasi Dievo valia, pagal kurią pasaulyje turinti įsiviešpatauti krikščionybė, o po pasaulio pabaigos – Dievo karalystė. Providencializmas reiškėsi viduramžių, dalinai XIX a. religinės pakraipos istoriosofijoje (Ž. Mariteno, R. Nybūro).

Providencializmas pripažįsta ir Dievo visagalybę, ir laisvą žmonių valią.

Providencializmas buvo kritikuojamas renesanso istorikų ir filosofų, XVIIXVIII a. materialistų ir švietėjų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ProvidencializmasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 236 psl.