Proto bendruomenė
Proto bendruomenė – tai 1986 metais išleistos knygos pavadinimas, o taip pat pavadinimas teorijos apie natūralų intelektą, kurią sukūrė ir aprašė Marvin Minsky.[1]
Minskio modelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savo knygoje Minskis žingsnis po žingsnio konstruoja žmogaus intelekto modelį, susidedantį iš tarpusavyje sąveikaujančių paprastų dalių, vadinamų agentais, ir šie agentai yra neprotingi. Kai didelis kiekis tokių neprotingų agentų sąveikauja tarpusavyje, tai susikuria „Proto bendruomenė“, iš čia ir yra kilęs knygos pavadinimas.[2]
Knyga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1986 metais pirmą kartą pasirodžiusi knyga buvo pirmasis detalus „proto bendruomenės“ teorijos aprašymas, šią teoriją Minskis pradėjo kurti 1970-ųjų metų pradžioje. Knyga susideda iš 270 nepriklausomų esė, kurios yra suskirstytos į 30 bendrų skyrių. Knyga taip pat buvo išleista CD-ROM formatu.
Aiškindamas „proto bendruomenės“ teoriją, Minskis pristato platų spektrą idėjų ir koncepcijų. Jis vysto teorijas, kurios paaiškina tokius procesus kaip kalba, atmintis ir mokymasis, taip pat jis aiškina tokias sąvokas kaip sąmonė, savimonė ir laisva valia – dėl šios priežasties daugelis priskiria „Proto Bendruomenę“ prie filosofinių darbų.
Knygoje nėra jokių konkrečių įrodymų iš dirbtinio intelekto arba kognityvinių mokslų sričių, taip pat knygoje nėra nuorodų į smegenų fizines struktūras. Vietoj to, knygoje yra pristatytas rinkinys idėjų apie tai, kaip konceptualiame lygmenyje veikia protas ir mąstymas.
Teorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1970-ųjų metų pradžioje Minskis pradėjo kurti savo teoriją kartu su Seymour Papert. Minskis pasakojo, kad kuriant „proto bendruomenės“ teoriją, pagrindiniu idėjų šaltiniu buvo jo darbas bandant sukurti mašiną, kuri dėliotų vaikiškus kubelius, panaudodama robotizuotą ranką, vaizdo kamerą ir kompiuterį.[3]
Proto prigimtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minskio filosofijos pagrindinis principas yra tame, kad „protas yra tai, ką daro smegenys“. Žmogaus protą ir kitas natūraliai išsivysčiusias kognityvines sistemas „proto bendruomenės“ teorija nagrinėja kaip didelę bendruomenę, susidedančią iš atskirų paprastų procesų, vadinamų agentais. Šie paprasti agentai yra fundamentalios mąstančios būtybės, iš kurių yra suformuojamas protas. Šių paprastų agentų tarpusavio sąveika sukuria didelį kiekį gebėjimų, kuriuos mes priskiriame protui.
Panašūs modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panašius modelius (kurie irgi teigia, kad protas yra suformuotas iš daugybės mažų agentų, t. y. smegenys yra sudarytos iš daugelio nepriklausomų arba pusiau nepriklausomų agentų) taip pat aprašė:
- Thomas R. Blakeslee,[4]
- Michael S. Gazzaniga,[5][6]
- Robert E. Ornstein,[7][8]
- Ernest Hilgard,[9][10]
- Michio Kaku,[11]
- Georgijus Gurdžijevas (rus. Георгий Иванович Гурджиев),[12]
- Neuroklasterinis Smegenų Modelis,[13]
- Julian Jaynes,[14]
- Roger Wolcott Sperry.[15]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Minsky, Marvin (1986). The Society of Mind. New York: Simon & Schuster. ISBN 0-671-60740-5.
- ↑ Minsky, Marvin (1986). The Society of Mind. New York: Simon & Schuster. pp. 17-18. ISBN 0-671-60740-5.
- ↑ Minsky, Marvin (1986). The Society of Mind. New York: Simon & Schuster. pp. 29. ISBN 0-671-60740-5.
- ↑ Blakeslee, Thomas (1996). Beyond the Conscious Mind. Unlocking the Secrets of the Self. pp. 6-7.
- ↑ Gazzaniga, Michael; LeDoux, Joseph (1978). The Integrated Mind. pp. 132-161.
- ↑ Gazzaniga, Michael (1985). The Social Brain. Discovering the Networks of the Mind. pp. 77-79.
- ↑ Ornstein, Robert (1992). Evolution of Consciousness: The Origins of the Way We Think. pp. 2.
- ↑ Robert Ornstein: The Evolution of Consciousness (excerpt) - Thinking Allowed DVD w/ Jeffrey Mishlove YouTube svetainėje
- ↑ Hilgard, Ernest (1977). Divided consciousness: multiple controls in human thought and action. New York: Wiley. ISBN 978-0-471-39602-4.
- ↑ Hilgard, Ernest (1986). Divided consciousness: multiple controls in human thought and action (expanded edition). New York: Wiley. ISBN 0-471-80572-6.
- ↑ Kaku, Michio (2014). Proto ateitis: mokslo pastangos suprasti protą, jį patobulinti, ir išplėsti pažinimo ribas.
- ↑ Успенский, Пётр (1992). „Глава 3“. В Поисках Чудесного. Фрагменты Неизвестного Учения. pp. 72–83.
- ↑ „Neuroklasterinio Smegenų Modelio oficialus portalas“. Nuoroda tikrinta 2017 m. liepos 5 d..
- ↑ Jaynes, Julian (1976). The Origin of Consciousness in the Break-Down of the Bicameral Mind.
- ↑ Sperry, Roger W. (23 October 1968). „Hemisphere deconnection and unity in conscious awareness“ (pdf). pp. 723–733.