Protestantų unija
Protestantų unija – Pietų ir Vakarų Vokietijos protestantų kunigaikščių politinė sąjunga (1608–1621 m.). Prie šios unijos prisidėjo ir kai kurie imperijos miestai. Unijai vadovavo Pfalco kurfiurstas Frydrichas V. Unija turėjo bendrą kasą bei kariuomenę.
Protestantų unija kovojo su 1609 m. susikūrusia Katalikų lyga ir Habsburgais, siekusiais susiaurinti protestantų kunigaikštysčių savarankiškumą ir teises. Jas 1555 m. patvirtino Augsburgo religinė taika. Protestantų uniją rėmė Anglija, Nyderlandai, Prancūzija. Siekdami išplėsti teritorijas ir sustiprinti savo politinę įtaką, Protestantų unijos nariai neparėmė 1618–1620 m. čekų sukilimo prieš Habsburgus bei katalikų bažnyčią. 1620 m. buvo pasirašytas susitarimas su Katalikų lyga. Šis susitarimas leido Protestantų unijai laisvai veikti Čekijoje. Sukilimui pralaimėjus, unija suiro 1621 m.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Protestantų unija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 233 psl.