Programų inžinerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Programų inžinerija – mokslas, tiriantis programų sistemų kūrimą pritaikant informatikos, projektų valdymo ir kitų mokslo sričių žinias.

Programų inžinerija – taip pat ir specialybė, kai tos pačios žinios bei technologijos taikomos praktikoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Programų inžinerija – gana jauna sritis. Ši sritis atsirado XX a. 6-ojo – 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau rimtai šia sritimi pradėta domėtis nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio iki 9-ojo dešimtmečio. Kai programų apimtis smarkiai išaugo, dauguma projektų viršydavo biudžetą ir buvo nebaigiami laiku, tada prasidėjo „programų kūrimo krizė“. Tuo metu kai kurių programų kokybės kaina būdavo žmonių mirtys. Taip pat buvo padaryta ir kitos žalos.

Vėliau kurta kitų naujų madingų technologijų, kurios turėjo būti lyg panacėja – struktūrinis programavimas, objektinis programavimas, CASE įrankiai, Ada kalba, dokumentavimas, standartai, UML kalba. Pastaruoju metu madinga technologija – programų kūrimo gyvavimo ciklai, lankstusis programavimas.

Programų inžinerijos dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galima išskirti keletą programų inžinerijos sričių:

  • Reikalavimų surinkimas
  • Analizė
  • Sistemų projektavimas
  • Kūrimas
  • Testavimas
  • Konfigūracijos valdymas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susijusios sritys: