Procesas ir Martinijonas
| Šv. Procesas ir Martinijonas it. Processo e Martiniano | |
|---|---|
| |
| Proceso ir Martinijono kankinystė (dail. Valentin de Boulogne, 1629) | |
| Mirė | ~67 m. Roma |
| Religija | Krikščionybė |
| Šventasis | |
| Šventė | Liepos 2 d. |
| Globoja | Kalinių prižiūrėtojus |
Procesas ir Martinijonas (it. Processo e Martiniano, žuvo apie 67 m. Romoje) – Senovės Romos laikų krikščionių kankiniai, šventieji, pirmųjų apaštalų amžininkai. Tiksliau nežinomi jų pragyventi metai ar mirties aplinkybės. Palaidoti Šventojo Petro bazilikoje Vatikane. Šventiesiems kankiniams atminti skirta šventė liepos 2 d.[1]
Pasak legendos, Procesas ir Martinijonas buvo pretorijonų gvardijos kareiviai, paskirti Mamertino kalėjime saugoti apaštalus Petrą ir Paulių. Kalėjimo prižiūrėtojai apaštalų mokymų ir daromų stebuklų dėka atsivertė į tikėjimą. Apaštalas Petras juos galėjo pakrikštyti stebuklingu vandeniu, netikėtai po maldos ištryškusiu kalėjime. Už tai imta sargybinius persekioti. Imperatoriaus Nerono įsakymu jie buvo suimti, nukankinti ir nukirsdinti. Prijaučianti kilminga matrona Liucina kankinius liepos 2 d. palaidojo savo privačiose kapinėse prie Via Aurelia kelio antrojo pašto stulpo. Tai nurodo Romos martirologas ir kiti šaltiniai.[2]
Šventieji Procesas ir Martinianas garbinami Romoje nuo III ar IV amžiaus. Jų palaidojimo vietoje buvo pastatyta bažnyčia. Šventimo dieną čia popiežius Grigalius I perskaitė vieną iš savo homilijų. Šią šventę minėjo teologas Beda Garbingasis. Vėliau šventovė buvo nugriauta, ir popiežius Paskalis I (817–824) šventąsias relikvijas perkėlė į Šv. Petro katedrą. 1605 m. šventųjų relikvijos buvo patalpintos porfyro urnoje tarp dviejų senovinių geltonų kolonų, po katedros altoriumi. Ant pusrutulio paviršiaus pavaizduotos trys apvalios miniatiūros su epizodais iš apaštalo Pauliaus gyvenimo.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje iš XVII a. išlikęs šv. Martinijono relikvijorius ir šventajam Romos kankiniui puoselėtą kultą liudijantis altoriaus paveikslas.[3] Altoriaus soste saugomos popiežiaus Urbono VIII dovanotos relikvijos, kurias 1641 m. į Joniškį parvežė Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius.[4] Joniškio parapijoje stovi šventojo kankinio vardu vadinama Milvydžių šv. Martinijono koplyčia.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liturginis kalendorius katalikutradicija.lt
- ↑ „Martyrs Processus and Martinian of Rome“. The Orthodox Church in America. Lives of the Saints.
- ↑ LDK istorija: XVIII amžiaus kankinių kūno relikvijos 15min.lt
- ↑ Jurgita Matulienė. Joniškio parapijos istorija joniskis.rvb.lt 2001, p. 5