Princesė (šachmatai)
Princesė (angl. Princess) – tai pasakiškų šachmatų figūra, kuri vienija rikio ir žirgo savybes. Judėdama kaip žirgas ji gali peršokti per figūras, tačiau eidama, kaip rikis ji to daryti negali.
Ši figūra (R+Ž) per ilgą istoriją buvo vadinama įvairiais vardais. Šiuo metu ji neturi universalaus vieno vardo. Kai kuriose šachmatų rūšyse, kur žaidžiama ant 8x10, ar 10x10 lentų dažniausiai sutinkami vardai yra: Paladinas, Kardinolas, Arkivyskupas, Kancleris.
Princesės vardas paplito tarp šachmatų kompozitorių naudojančių rikio ir žirgo hibridą, kuriant tiesioginius, sutarto mato uždavinius.
Pėstininką, pasiekusį paskutinę gulstinę, galima aukštinti į princesę.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Princesė diagramoje pavaizduota kaip žirgas ant rikio postamento. Ji gali eiti į kryžiukais “x”, ar juodais rutuliukais pažymėtus laukelius, ar kirsti juodųjų pėstininką laukelyje g6. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Princesė apjungia žirgo ir rikio galias. Ji yra stipresnė už bokštą, bet šiek tiek silpnesnė už valdovę. Ją galima būtų prilyginti silpnai valdovei[1]
Tyrimai atlikti su kompiuteriu parodė, kad ant 8x8 šachmatų lentos galios tarp valdovės ir princesės skirtumo kompensavimui pakaktų vieno pėstininko, o naudojant 8x10 lentą, princesė su pėstininku net šiek tiek pajėgesnė už valdovę. Iš to seka, kad princesė verta apytikriai 8 pėstininkų.
Baigmėse princesė su karaliumi prieš bokštą ir karalių nelaimi, kaip ir valdovė prieš princesę. Karalius su princese matuoja vienišą karalių per septyniolika, su valdove – dešimt, o su bokštu – per šešiolika ėjimų.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viduramžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Figūra turinti rikio ir žirgo savybes žinoma nuo Viduramžių.
Antai, Pietro Carrera, 1617 m. knygoje Il Gioco degli Scacchi aprašo naują šachmatų žaidimą ant 8x10 lentos su papildomomis hibridinėmis figūromis: Čempionu (B+Ž) bei Kentauru (R+Ž). Tačiau po autoriaus mirties šis žaidimas sunyko.
Apie ilgą praeitį liūdija ir XVIII a. indiškame rankraštyje aprašytas didžiųjų šachmatų Indiškasis/turkiškasis variantas, kuris žaidžiamas ant 10x10 laukelių lentos ir turėjo keletą naujų figūrų. Viena iš jų - viziris (R̝+Ž) turėjo rikio ir žirgo savybių. Apie šį žaidimą mini Haroldas Murėjus (Harold James Ruthven Murray). Jo nuomone variantas kilęs iš Indijos. Džonas Golonas (John Gollon), remdamasis H. Murėjaus tyrimais, neaišku kodėl, pavadino šį žaidimą Didžiaisiais turkiškaisiais šachmatais. Manoma, kad atsižvelgiant į likusių figūrų žaidimo taisykles šis žaidimas apytikriai galėjo atsirasti po viduramžių.[3]
XIX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX amžiuje atsiranda naujų šachmatų rūšių, kuriose naudojamos hibridinės figūros.
Kaizerio šachmatai (Peguilhen, 1815) prie 10x10 lentos. Jame naudotos dvi papildomos figūros: Generolas (V+Ž) ir Adjutantas (R+Ž);
Sultono šachmatai (Tressau, 1840) ant 11x11 lentos turėjo generolo (V+Ž), adjutanto (R+Ž) ir maršalo (B+Ž) papildomas figūras.
Berdo šachmatai (H. E. Bird, 1874). Žaidimas pirmą kartą paskelbtas Londono šachmatų žurnale (London Chess Magazine). Vėliau patobulintas. Jis pasiūlė šalia valdovės patalpinti Sargybinį (B+Ž), o šalia karaliaus - Arklininką (R+Ž)
XX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX amžiuje šachmatų rūšių, kuriose naudojamos hibridinės figūros ženkliai daugėja, tačiau ir vardų taip pat.
Atsiranda Kapablankos šachmatai (J. R. Capablanca, 1920). kur R. Kapablanka pasiūlė šachmatus ant 10x10 lentosm, kuriuose atsirado dvi papildomos figūros: Maršalas (B+Ž) ir Kancleris R+Ž).Vėliau, kai lenta buvo sumažinta iki 8x10 laukelių figūros buvo pervardintos: vietoj maršalo atsirado kancleris (B+Ž), o vietoj kanclerio – arkivyskupas (R+Ž)
Universalūs šachmatai (Bruno Violet, 1928). pasiūlė šachmatus ant 10x10 lentos su figūromis: Admirolas (B+Ž), ) ir Pilotas (R+Ž).
Modernieji šachmatai (Gabriel Maura, 1968). Prie 9x9 lentos atsirado papildoma figūra - Ministras (R+Ž).
Januso šachmatai arba Super šachmatai (Proprietary game, Werner Schöndorf; Rudolf Lauterbach, 1978)naudoja lentą 10x8 su papildoma figūra Janusas (R+Ž).
Didieji šachmatai (Christian Freeling, 1984). Prie 10x10 lentos atsirado papildomos figūros: Maršalas (B+Ž) ir Kardinolas (R+Ž). Šis žaidimas buvo paskelbtas 1987 m. sausio mėn. Games žurnale.
Liliputų šachmatai (George Dekle Sr, 1986) prie mažos 6x6 lentos turi Arkivyskupo (R+Ž) figūrą
Deka šachmatai (Michael Howe, 1994). Lenta 10x10; papildomos figūros Arkivyskupas (R+Ž), Kancleris (V+Ž), Maršalasl(B+Ž).
Gotiški šachmatai (Ed Trice, 1998). Prie 10x8 lentos turi papildomas figūras: Arkivyskupą (R+Ž) ir Kanclerį (B+Ž).[4]
Arkivyskupo vardu vadinama ne tik figūra rikio ir žirgo hibridas (R+Ž), bet ir rikiai, turintys didesnę galią.
Antai pasakiškų šachmatų vadove Dikinsas aprašo, kad arkivyskupas juda kaip rikis, o atsimušęs į vieną lentos kraštą gali keisti kryptį ir judėti, kaip biliardo kamuoliukas
Deimantiniuose šachmatuose figūra, jei ji gali judėti kaip rikis ar karalius, taip pat vadinama arkivyskupu.
Apie Princesės vardo priskyrimą, rikio ir žirgo savybes turinčiai figūrai, galima rasti šachmatų literatūroje: A. Dikinso „Pasakiškų šachmatų vadove" (Dickin's Guide to Fairy Chess )[5] bei Oksfordo šachmatų vadove (The Oxford Companion to Chess).
Moteriškos giminės vardo suteikimas siejamas su valdove, kuri yra dviejų figūrų: rikio ir bokšto hibridas. Kadangi dar dvi figūros yra apjungusios rikio ir žirgo, ar bokšto ir žirgo savybes ir pagal pajėgumą yra panašios valdovei, buvo pasiūlyta suteikti joms moteriškus: Princesės bei Imperatorės vardus.
Tiek kardinolo ar arkivyskupo vardai - paplitę vardai. Arkivyskupo vardas naudojamas komerciniame Gotiškų šachmatų variante, o John William Brown savo knygoje Meta - chess naudoja Kardinolo vardą.[6]
Žymenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, nurodant užduoties tipą ir ėjimų skaičių. Toliau seka sprendinių, ar dvynių skaičius. Užrašant princesės ėjimus prieš ėjimą rašoma didžioji raidė - “PR”, pav. PRc2-b4.
Šachmatų diagramose princesė vaizduojama kaip žirgas stovintis ant rikio padėklo.
Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Princesės figūra naudojama kuriant tiesioginius, sutarto, atvirkščio, sutarto-atvirkščio mato, serijinius uždavinius. Keletas uždavinių naudojant princesės figūrą, kuriuose atskleidžiamos jos savybės.
Zdeneko Macho uždavinyje aštuoniais atvejais matą skelbia princesė. Ketvertas baltųjų figūrų b statmenoje saugo galimus juodųjų karaliaus pasitraukimo kelius. Baltųjų žirgą be princesės saugo dar ir bokštas. Tai leidžia, 8 kartus panaudoti baltųjų princesę matuojant karalių.
Po 1. Bb5 juodieji nebeturi gerų ėjimų, nes pajudinus juodųjų princesę d2, nebeginamas laukelis c4, arba paėjus žirgu, nebeginamas laukelis c2. Juodieji turi dar keletą gynybinių galimybių, tačiau ir jos nepadeda. Bendrai paėmus uždavinyje pateiktos trys skirtingi matų princesėmis būdai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
