Primorės kraštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Primorjė)
Primorės kraštas
Приморский край
Primorės krašto vėliava Primorės krašto herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+11)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Tolimųjų Rytų
Administracinis centras Vladivostokas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Sergėjus Darkinas
Gyventojų (2008) 1 995 800 (26)
Plotas 165 900 km² (23)
  - vandens % 1,9 %
Tankumas (2008) 12 žm./km²
Vikiteka Primorės kraštasVikiteka
Nachodkos miestas ir uostas
Sichote Alinio kalnai pavasarį
Chankos ežero pakrantė

Primorės kraštas (rus. Приморский край), arba Primorė (Приморье) – Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Jis yra Rusijos rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos pietinėje dalyje, prie Japonijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Chabarovsko kraštu, vakaruose – su Kinija, pietvakariuose – su Šiaurės Korėja. Administracinis centras – Vladivostokas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centrine krašto dalimi driekiasi Sichote Alinio kalnai (įeinantys į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą); aukščiausia viršukalnė – Anikas (1855 m.) Pietvakariuose plyti Chankos ežero žemuma.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Vasaros šiltos ir drėgnos, vyrauja oro masės nuo vandenyno, tuo tarpu žiemos šaltos ir sausos, nes vyrauja žemyninės oro masės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12-27 °C, liepos 14-21 °C. Metinis kritulių kiekis 600–900 mm. Dažni taifūnai.[1]

Vandenys, augmenija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausia upė – Usūris (Amūro baseinas). Telkšo didelis Chankos ežeras. Apie 70 % krašto dengia mandžūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai. Gamta saugoma 5 rezervatuose: Sichote Alinio, Lazovo, Usūrio, Kedrų Daubos ir Tolimųjų Rytų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma kašto gyventojų susitelkę pietuose, tuo tarpu centrinė ir šiaurinė dalis apgyvendinta retai.

Tautinė sudėtis:

Taip pat yra senųjų Primorės gyventojų udegėjų, buriatų.

Didžiausi miestai (tūkst. gyv., 2008 m.):

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas