Priėmimas į darbą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Priėmimas į darbą - santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantys, priimant į darbą. Apima priėmimo į darbą prielaidas (pvz., konkursas), sąlygas, ribojimus, garantijas, darbo santykių įforminimą.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus (LR darbo kodeksas, 100 str.).

Apribojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priėmimo į darbą apribojimus gali nustatyti tik įstatymai. Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą (LR DK 97 str. 2 d.). Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti LR Vyriausybė.

Garantijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draudžiama atsisakyti priimti į darbą (LR DK 96 str. 1 d.):

  • LR DK 2 str. 1 d. 4 p. nustatytais motyvais;
  • jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę;
  • kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Atsisakymas priimti į darbą gali būti ne vėliau kaip per 1 mėnesį ginčijamas teisme. Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą ir už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti jam minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Būtini dokumentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų, – gimimo liudijimą, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą, o mokslo metų laikotarpiu – mokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, raštišką sutikimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų (LR DK 104 str.)[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)