Pratt & Whitney JT3D
![]() | |
Tipas | Turboventiliatorinis variklis |
---|---|
Šalis | JAV |
Gamintojas | Pratt & Whitney |
Taikomas | Boeing 707 Douglas DC-8 |
Pradėtas naudoti | 1958 m. |
Pratt & Whitney JT3D - ankstyvasis turboventiliatorinis variklis, sukurtas variklio "Pratt & Whitney JT3C" pagrindu. Pirmą kartą išbandytas 1958 m., naudojamas nuo 1959 m. Pirmasis orlaivis, kuriame jis buvo sumontuotas - "B-45 Tornado". Viso 1959-1985 m. buvo pagaminta apie 8 tūkst. šio modelio variklių. Dauguma "JT3D" modelio variklių buvo naudojami JAV gamybos kariniuose orlaiviuose, jų karinis indeksas "TF33".
Konstrukcija ir gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]"Pratt & Whitney" modelį "JT3D" kūrė kaip konkurentą "Rolls-Royce" varikliui "Conway". "JT3D" buvo skirtas vėlesnių modifikacijų keleiviniams laineriams "Boeing 707" ir "Douglas DC-8". Konstrukciniai skirtumai nuo pirmtako - dvejų pakopų ventiliatorius vietoje "JT3C" žemo slėgio kompresoriaus pirmų trijų pakopų. Antroji žemo slėgio kompresoriaus turbinos pakopa buvo padidinta ir papildomai pridėta dar viena pakopa.
Priešingai nei "General Electric" modelio "CJ805-23" atveju, "Pratt & Whitney" su "JT3D" neatliko viršgarsinio skrydžio bandymų ir todėl negalėjo pasiūlyti atitinkamos vienos pakopos modifikacijos.[1] "P&W" sukurtas dvejų pakopų modelis rėmėsi atomine jėgaine varomo variklio "J91" kūrimo metu įmonės atliktų bandymų rezultatais.
Į skirtingus orlaivius montuojami varikliai buvo aprūpinami skirtingais gaubtais - "Boeing 707" skirtas "JT3D" turėjo sąlyginai trumpą ventiliatoriaus gaubtą, o į "Douglas DC-8" buvo montuojamas ilgas. "Pratt & Whitney" teikė rinkinį, kurio pagalba "JT3C" buvo modifikuojami į "JT3D".[2]
1959 m. įmonė gavo didelį užskaymą tiekti variklius "Boeing 707-120B" ir "Boeing 720B", kuriuos užsakė "American Airlines" (B707, varomiems varikliais "JT3D") ir KLM (Douglas DC-8, varomiems varikliais "JT3D"). Iki tol į B707 ir DC-8 buvo montuojami atitinkamai "JT3C" ir "JT4A". Didesnis naujojo modelio efektyvumas netrukus paskatino naujus užsakymus. Pirmieji "707-123B" ir "720-023B" su varikliais "JT3D" (raidė "B" indekse reiškė turboventiliatoriniu varikliu varomą orlaivį) buvo pradėti eksploatuoti aviakompanijos "American Airlines" tą pačią dieną, 1961 m. kovo 12 d. Pirmieji oro tankeriai "Boeing KC-135 Stratotanker" buvo varomi turboreaktyviniais varikliais. Aviakompanijoms pradėjus "Boeing 707" keisti efektyvesniais lėktuvais JAV karinės oro pajėgos pasinaudojo proga ir įsigijo perteklinius orlaivius bei variklius, kuriuos, sumontavus į "KC-135A" perdavė Nacionalinei gvardijai. Tokiu būdu buvo modifikuota daugiau nie 150 buvusių "KC-135A", kurie su naujais varikliais gavo indeksą "KC-135E".[3]
Po ilgos tarnybos 354 lėktuvų "KC-135 " varikliai "JT3D" buvo pakeisti į ekonoiškesnius, tylesnius ir galingensius "CFM International CFM56". "JT3D" keliamas triukšmas buvo viena priežasčių, kodėl NATO svarstė galimybę skraidančiuose radaruose "E-3 Sentry AWACS" montuoti naujus variklius.
1961 m. pradėtas naudoti sunkusis bombonešis "Boeing B-52H Stratofortress" su variklais "TF33". Modifikacija "H" tapo vienintele B-52 modifikacija, į kurią buvo montuojami turboventiliatoriniai varikliai. Jį ketinama naudoti iki 2040 m., kartu numatant galimybes pakeisti 8 variklius "TF33" modernesniais analogais. 2020 m. balandį JAV KOP paskelbė kvietimą pateikti 608 komercinius variklius, skirtus B-52.[4] 2021 m. rugsėjį JAV KOP paskelbė, kad bombonešiuose "Boeing B-52" variklius "TF33" pakeis varikliais "Rolls-Royce F130".[5]
Variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


- JT3D-1
- 17 000 jėgos svarų (75,62 kN) traukos civilinė versija, (su vandens įpurškimo galimybe)[6]
- JT3D-2
- (TF33-P-3) 17,000 jėgos svarų (0,08 kN)[6]
- JT3D-3
- 18 000 jėgos svarų (80,07 kN), (su vandens įpurškimo galimybe)[6]
- JT3D-3A
- (TF33-P-5) 18,000 jėgos svarų (0,08 kN)[6]
- JT3D-3B
- 18 000 jėgos svarų (80,07 kN) traukos civilinė versija
- JT3D-5A
- (TF33-P-7) 18 000 jėgos svarų (80,07 kN), (su vandens įpurškimo galimybe)[6]
- JT3D-8A
- (TF33-P-7) 18,000 jėgos svarų (0,08 kN), (su vandens įpurškimo galimybe)[6]
- JT3D-7
- 19 000 jėgos svarų (84,52 kN) traukos civilinė versija
- JT3D-15
- 22 500 jėgos svarų (100,08 kN) traukos civilinė versija nesukurtam Boeing 707-820
- TF33-P-3
- 17 000 jėgos svarų (75,62 kN) traukos, skirtas Boeing B-52H Stratofortress[6]
- TF33-P-5
- 18 000 jėgos svarų (80,07 kN) traukos, skirtas Boeing KC-135 Stratotanker[6]
- TF33-P-7
- 21 000 jėgos svarų (93,41 kN) traukos, skirtas Lockheed C-141 Starlifter[6]
- TF33-P-9
- 18 000 jėgos svarų (80,07 kN) traukos, skirtas Boeing EC-135C and Boeing RC-135C
- TF33-P-11
- 16 000 jėgos svarų (71,17 kN) traukos, skirtas Martin RB-57F Canberra
- TF33-PW-100A
- 21 500 jėgos svarų (95,64 kN) traukos, skirtas Boeing E-3 Sentry
TF33-PW-102/A
TF33-PW-103
Naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


- Civiliniuose orlaiviuose (JT3D)
- Kariniuose orlaiviuose (TF33)
- Boeing B-52H Stratofortress
- Boeing C-18
- Boeing C-135 serijos orlaiviai
- EC-135
- KC-135D/E Stratotanker (atnaujinimas civiliniams orlaiviams skirtais varikliais)
- OC-135B Open Skies
- RC-135
- WC-135
- Boeing CC-137
- Boeing E-3 Sentry
- Boeing VC-137B/C Stratoliner
- Northrop Grumman E-8 Joint STARS
- Lockheed C-141 Starlifter
- Martin/General Dynamics RB-57F Canberra
Techniniai duomenys (JT3D-8A / TF33-P-7)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios characteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tipas: turboventiliatorinis variklis
- Ilgis: 142,3 colio (3 610 mm)
- Skersmuo: 53 coliai (1 300 mm)
- Sausasis svoris: 4 605 svarai (2 089 kg)
Komponentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kompresorius: ašinis, dvigubas ventiliatorius, 6 pakopų žemo slėgio kompresorius ir 7 pakopų aukšto slėgio kompresorius
- Degimo kameros: 8, vamzdelinės
- Turbina: ašinė, vienos pakopos aukšto slėgio turbina ir 3 pakopų žemo slėgio turbina
- Kuro tipas: Mil-J-5624 / JP-4 / JP-5
- Tepalo sistema: uždaro ciklo sistema 50 psi (340 kPa)
Galios duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Maksimali trauka: 17 000 svarų (76 kN) veikiant kilimo režimu; dalinis traukos atkūrimas naudojant vandens įpurškimą
- Spaudimas degimo kameroje: 16:1
- Kontūringumas: 1.42:1
- Oro srautas: 500 svarai/s (230 kg/s)
- Išmetamų dujų temperatūra: 1 150 K (880 °C; 1 610 °F) veikiant kilimo režimu, jūros lygyje, ISA
- Specifinis kuro suvartojimas: 0,78 svaro/(jėgos svarui⋅h) (22 g/(kN⋅s)) esant 4 000 svarų (18 kN) traukai, skrendant 0,82 Macho greičiu, 35 000 pėdų (11 000 m) aukštyje, ISA
- Specifinė galia: 3,9
Taip pat žr.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Panašūs varikliai
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Smith, George E. & Mindell, David A. (2000), "The Emergence of the Turbofan Engine", Atmospheric Flight in the Twentieth Century, Kluwer Academic Publishers, p. 107–155, ISBN 9789401143790
- ↑ Flight magazine, 19 December 1958
- ↑ Tony Pither, The Boeing 707 720 and C-135, Air-Britain (Historians), 1998, ISBN 0-85130-236-X
- ↑ Garrett Reim (2020 m. balandžio 27 d). „US Air Force issues draft request for proposal to replace B-52 engines“. Flight International. Suarchyvuota iš originalo 2020 m. balandžio 28 d. Nuoroda tikrinta 28 April 2020.
- ↑ Young, Sarah (2021 m. rugsėjo 27 d.). „U.S. picks Rolls-Royce for B-52 engines in potential $2.6 bln deal“. Reuters. Suarchyvuota iš originalo 2021 m. rugsėjo 27 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. rugsėjo 27 d..
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 6,6 6,7 6,8 Taylor, John W.R. FRHistS. ARAeS. Jane's All the World's Aircraft 1962-63. Sampson, Low, Marston & Co Ltd.