Pranciškus Jelskis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pranciškus Jelskis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Jelskiai | |
| |
| Herbas „Pielesz“ | |
| Gimė | 1738 m. |
| Mirė | 1821 m. kovo 23 d. (~83 metai) |
| Tėvas | Vladislovas Jelskis |
| Motina | Elena Bžostovska |
Pranciškus Jelskis (1738 m. – 1821 m. kovo 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas. Gardino iždininkas, po to Gardino pastalininkis (1777), Starodubo pakamaris (1780).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos bajorų Jelskių giminės atstovas, herbo „Pelesz“ savininnkas, Vladislovo Jelskio ir Elenos Bžostovskos sūnus.
1778 ir 1780 metų seimuose buvo Lietuvos Disdžiosios Kunigaikštystės iždo komisaru. Buvo Lietuvos tribunolo maršalka. Pasiuntinys į Ketverių metų (1788–1792) seimą.
Kosciuškos sukilimo metu (1794) buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinė deputacijos nariu.
Vėliau emigravo, grįžo prie Povilo I.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santuokoje su Amelija Prozor turėjo sūnus Vladislovą, Liudviką, Mykolą ir Leoną.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 3: Гімназіі — Кадэнцыя / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. — Мн.: БелЭн, 1996. — 527 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.