Pranciškus Jelskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pranciškus Jelskis
Francišak Jelski. Францішак Ельскі (1912).jpg
Jelskiai
Herbas „Pielesz“
Herbas „Pielesz“
Gimė 1738 m.
Mirė 1821 m. kovo 23 d. (~83 metai)
Tėvas Vladislovas Jelskis
Motina Elena Bžostovska

Pranciškus Jelskis (1738 m. – 1821 m. kovo 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas. Gardino iždininkas, po to Gardino pastalininkis (1777), Starodubo pakamaris (1780).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos bajorų Jelskių giminės atstovas, herbo „Pelesz“ savininnkas, Vladislovo Jelskio ir Elenos Bžostovskos sūnus.

1778 ir 1780 metų seimuose buvo Lietuvos Disdžiosios Kunigaikštystės iždo komisaru. Buvo Lietuvos tribunolo maršalka. Pasiuntinys į Ketverių metų (17881792) seimą.

Kosciuškos sukilimo metu (1794) buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinė deputacijos nariu.

Vėliau emigravo, grįžo prie Povilo I.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santuokoje su Amelija Prozor turėjo sūnus Vladislovą, Liudviką, Mykolą ir Leoną.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 3: Гімназіі — Кадэнцыя / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. — Мн.: БелЭн, 1996. — 527 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.