Pranciškus Ferdinandas Liubomirskis
| Pranciškus Ferdinandas Liubomirskis | |
|---|---|
| |
| Liubomirskiai | |
| |
| Herbas „Družina“ | |
| Gimė | 1710 m. |
| Mirė | 1774 m. sausio 29 d. (~64 metai) |
| Tėvas | Jurgis Dominykas Liubomirskis |
| Motina | Magdalena Tarlaitė |
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Kunigaikštis Pranciškus Ferdinandas Liubomirskis (apie 1710–1774 m. sausio 29 d.) – ATR valsatybinis veikėjas, Karūnos didysis ginklininkas (1761–1771), Karūnos didysis vėliavininkas (1773–1774), Bečo seniūnas. Baltojo erelio ordino kavalierius (1762).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos kunigaikščių Liubomirskių giminės atstovas, herbo „Šreniawa“ savininkas. Krokuvos vaivados, kunigaikščio Jurgio Dominyko Liubomirskio (apie 1664–1727), nuo antros santuokos su Magdalena Tarlaite (m. 1732) jaunesnysis sūnus. Vyresnysis brolis – Karūnos didysis ginklininkas, kunigaikštis Antonius Benediktas (.. 1761).
1761 metais po savo brolio Antonio Benedikto Pranciškaus Ferdinando Liubomirskio mirties gavo Karūnos didžiojo ginklininko titulą. 1773 metais buvo paskirtas Karūnos didžiuoju vėliavininku.
1762 metų rugpjūčio 3 d. Varšuvoje buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu. Buvo ATR psiuntiniu Sankt-Peterburge.