Pranciška Regina Liubertaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranciška Regina Liubertaitė
Gimė 1950 m. sausio 1 d. (74 metai)
Lioliai, Šėtos valsčius
Gyven. vieta Vilnius
Tautybė lietuvė
Tėvas Povilas Liubartas
Motina Petronelė Grigytė-Liubartienė
Sutuoktinis (-ė) Algimantas Žižiūnas (1940–2023)
Veikla nepriklausoma rašytoja, visuomenės veikėja, redaktorė
Sritis grožinė literatūra (poezija ir proza), kalba, lituanistika, kultūra
Organizacijos Pabiržės vidurinė mokykla, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, Biržų II vidurinė mokykla, Biržų miesto biblioteka, Biržų r. kultūros skyrius, Valstybinis žemės ūkio aprūpinimo komitetas, Žemės ūkio ministerija, UAB „Apskaita“, Krašto apsaugos ministerija
Pareigos mokytoja, atsakingoji sekretorė, metodininkė, redaktorė, kalbos tvarkytoja
Alma mater Vilniaus universitetas

Pranciška Regina Liubertaitė (slapyvardis Laukinė Piliakalnio Radasta; g. 1950 m. sausio 1 d. Lioliuose, Šėtos valsčiuje)[1][2] – nepriklausoma lietuvių rašytoja: poetė ir prozininkė, 13 poezijos ir 5 prozos knygų, straipsnių kultūros ir kalbos klausimais autorė, redaktorė, visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. sausio 1 d. gimė Lioliuose, Šėtos apylinkėje. 1967 m. baigė Šėtos vidurinę mokyklą Kėdainių r. ir įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 1972 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros (kalbos) specialybės kursą. 1972–1981 m. dirbo Biržų rajono Pabiržės vidurinėje mokykloje, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje, Biržų 1-oje ir 2-oje vidurinėse mokyklose, Biržų miesto J. Bielinio bibliotekoje ir Kultūros skyriuje. 1981 m. persikėlė gyventi į Vilnių. Dirbo redaktore stiliste įvairiose valstybės institucijose (Žemės ūkio ir Krašto apsaugos ministerijose), redakcijose ir leidyklose.[1]

Yra Lietuvos vartotojų asociacijos (LVA) Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės pirmininkė. Taip pat P. R. Liubertaitė intensyviai rūpinasi lietuvių kalbos išlikimu, rašo straipsnius į įvairius spaudos leidinius lietuvių kalbos, literatūros, kultūros temomis, taip pat elektroninėje spaudoje: bernardinai.lt, radikaliai.lt, alkas.lt, slaptai.lt skyriuje „Gerbkime lietuvių kalbą“.[1]

Nuo 1998 m. sausio 14 d. priklauso Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, kuri yra įsiliejusi į Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partiją.[1]

2010 m. įsijungė į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos gretas, buvo tarp šios sąjungos įkūrėjų iniciatyvinės grupės narių.[1]

2008–2012 m. išgelbėjo nuo sunaikinimo po maždaug 20 kanalizacijos avarijų fotomenininko Algimanto Žižiūno asmeninį daugiau kaip 1 mln. vnt. nuotraukų ir negatyvų archyvą, kuris buvo perduotas saugoti Lietuvos centrinio valstybės archyvo Fotodokumentų skyriui.[3]

2017 m. padovanojo Lietuvos dailės muziejui savo prosenelės Ievos Janušauskienės, senelės Pranciškos Grigienės ir mamos Petronelės Liubartienės naminius audinius: vilnones ir linines lovatieses, austus rankšluosčius su monogramomis, staltieses, paklodes, milą, čerkesą; Mamos Petronelės ir tetos Veronikos Grigaitės mezginius ir siuvinėjimus: megztas staltieses, užvalkalų antgalius, rankšluosčių kraštus, siuvinėtas staltieses, pagalvėlių užvalkalus, kampelius.[reikalingas šaltinis]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. įteikta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnijos padėka už literatūrinę ir kultūrinę veiklą ir rūpinimąsi lietuvių kalbos išlikimu, kūryboje išreikštą pilietiškumą ir meilę gimtajam kraštui.

2015 m. apdovanota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos II laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.[4]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eiles pradėjo rašyti 1962 m. Pirmuosius eilėraščius paskelbė Kėdainių, vėliau ir Biržų rajono laikraščiai. Prozos ir poezijos kūriniai buvo spausdinami „XXI amžiuje“, savaitraščiuose „Šeimininkė“ ir „Šiaurės Atėnai“, vaikų žurnale „Bitutė“ bei Amerikoje leidžiamame laikraštyje „Draugas“.[5]

Literatūrinėje ir kultūrinėje veikloje aktyviau pradėjo dalyvauti nuo 1998 m. Publikacijos įvairiais kultūros klausimais skelbtos „Dienovidyje“, „Literatūroje ir mene“, „Šiaurės Atėnuose“, „XXI amžiuje“, „Lietuvos aide“.[6]

Žinoma už žodžius dainoms: Septyni šienpjoviai šią vasarą, muzika ir atlikimas Jono Baltoko; Vakaro melodija, muzika ir atlikimas Kazimiero Jakučio; Mano tauta, muzika ir atlikimas Andriaus Jokubausko; Poteriai, muzika ir atlikimas Aurelijos Deksnytės.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atminties keliais: apysakos, tikroviškosios alegorijos, apsakymai. – Vilnius: „Vyturys“, 2000. – 71 p. – ISBN 5-7900-0812-7
  • Užmirštas dienoraštis, arba Pavėluota pirmoji knyga: eilėraščiai. – Vilnius: AB „Lietuvos geležinkeliai“ Leidybos centras, 2001. – 78 p. – ISBN 9986-537-87-8;[7]
  • Vilties ženklai: eilėraščiai. – Vilnius: UAB Logotipas, 2001. – 71 p. – ISBN 9955-422-20-3;[8]
  • Vaikštau tik kartą žeme…: eilėraščiai. – Vilnius: P. Kalibato indiv. įm. „Petro ofsetas“, 2002. – 77 p. – ISBN 9986-824-96-6;[9]
  • Į baltą erdvę…: eilėraščiai. – Vilnius: UAB „Gelspa“, 2004. – 71 p. – ISBN 9955-539-18-6;[10]
  • Šauksmas: fragmentinis romanas. – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2005. – 123 p. – ISBN 9955-497-72-6;[11]
  • Praeities elegija: fragmentinė proza. – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2005, – 117 p. – ISBN 9955-497-78-5;[12]
  • Įdrėskimai: eilėraščiai. – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2006, – 133 p.– ISBN 9955-695-14-5;[13]
  • 100 haiku Vilniui. – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2008, – 105 p. – ISBN 978-9955-695-93-6
  • Mirksnio švytėjimas: poezija – Vilnius: UAB „Ciklonas“, – 2008, – 264 p.– ISBN 978-9955-880-07-3
  • Nuotraukos atminčiai: (fragmentų romanas) – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2009, – 116 p. – ISBN 978-9955-880-57-8;
  • Dūžtantys miražai: poezija – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2011, – 174 p. – ISBN 978-9955-880-79-0
  • Siuvinėjimas kryžiuku: poezija – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2014, – 126 p. – ISBN 978-609-8122-10-7;[14]
  • Žiežirba į žemę: poezijos rinktinė / sudarytojai Alicija Valentukevičiūtė; Arvydas Genys – Vilnius, UAB „Petro ofsetas“, 2016–304 p. – ISBN 978-609-420-491-3-8;[15]
  • Šešėlių blankumoj: poezija / sudarytojas Arvydas Genys – Vilnius, UAB „Ciklonas“, 2018 – 96 p. – ISBN 978-609-8122-51-0;[16]
  • (Ne)pradingęs namų jaukumas: prozos rinktinė /sudarytojas Arvydas Genys – Vilnius, UAB „Ciklonas“, 2019 – 278 p. – ISBN 978-609-8122-56-5; [17]
  • Mylėk tylos valandoj /sudarytojas ir redaktorius Arvydas Genys – Vilnius, „Homoliber“, 2021 – 72 p. – ISBN 978-609-4462-46-7
  • Atverčių žydėjimas / atrinktinė lyrika / sudarytojas ir redaktorius Arvydas Genys – Vilnius, „Homoliber“, 2022 – 152 p. – ISBN 978-609-446-270-2
  • Atlaikant vėjus / atrinktinė lyrika / sudarytojas ir redaktorius Arvydas Genys – Vilnius, „Homoliber“, 2023 – 120 p. – ISBN 978-609-446-280-1

Kūriniai almanachuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rekrutas (apysaka). – Rašyk!: (internetinės literatūros antologija) – Vilnius: UAB „Ciklonas“: „Kitoks varniukas“, 2005.
  • Mamai; Prisiminimas. – Ant tavo rankų supasi gerumas. I knyga: lietuvių poetų eilėraščiai apie Motiną / sudarytojas Julius Jasaitis – Vilnius: „Andrena“, 2005.
  • Žvilgsnis į karalienę Barborą (poezija) ir Dejonė; Atsisveikinimas; Laiškas; (proza) – Kūryba 2005 (almanachas), – (sudarytojos Ramunė Palekaitė ir Alicija Valentukevičiūtė) – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2005.
  • Atsivėrimai (3); Atsivėrimai (4) – Kūryba 2006 (almanachas) (sudarytoja Ramunė Palekaitė) – „Firidas“, 2006.
  • Angelo baltos lelijos; Rudens raudonų lapų nerimas (poezija) – Kūryba 2007 (almanachas) (sudarytoja Ramunė Palekaitė – „Firidas“, 2007.
  • Savęs tyrinėjimas; Buvau…; Giliai būties verpetan įsukti…; Šešėlio dvasia. – Ten sidabro vingiuos (almanachas). – UAB „TeleSATpressa“, 2006.
  • Prisiminimų vakaras. – Tėvui, nors tiek (sudarytojas Algirdas Meškauskas). – Vyrų krizių ir informacijos centras, 2008.
  • Katinas – Rubrika: Įdomūs skaitinėliai: Įgars. iš: Bitutė, 2007 m. sausis. – Klausutis, 2007, Nr. 2(128), skirsnis 3.[5]
  • Nors tegu truputį Kalėdos turi būti: etnologo pastebėjimai, lietuvių poetų eilėraščiai. – 2011. – 63, [1] p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė[neveikianti nuoroda], Kėdainių rajono savivaldybė, 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2022-05-06.
  2. ↑ „Gyvenimo išbandymai nepalaužė“. XXI amžius. Nuoroda tikrinta 2022-05-06.
  3. ↑ Pasiaukojamos meilės šviesa, Valstietis, 2018-10-28. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  4. ↑ „10 17. Rudeninis poezijos vakaras Vilniuje“. Lietuvos aidas. Nuoroda tikrinta 2022-05-06.
  5. ↑ 5,0 5,1 Pranciška Regina Liubertaitė, Literatūra.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  6. ↑ Jadvyga Petrusevičienė, Būties atspindžiai, XXI amžius, Nr. 41 (2161), 2015-11-06. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  7. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Užmirštas dienoraštis, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  8. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Vilties ženklai, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  9. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Vaikštau tik kartą žeme..., Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  10. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Į baltą erdvę..., Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  11. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Šauksmas, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  12. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Praeities elegija, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  13. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Įdrėskimai, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  14. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Siuvinėjimas kryžiuku, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  15. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Žiežirba į žemę, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  16. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, Šešėlių blankumoj, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  17. ↑ Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, (Ne)pradingęs namų jaukumas, Rašyk.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pranciška_Regina_Liubertaitė&oldid=7255430"