Pranciška Regina Liubertaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pranciška Regina Liubertaitė
Gimė: 1950 m. sausio 1 d. (68 metai)
Lioliai, Kėdainių rajonas, Lietuva
Gyven. vieta: Vilnius
Tautybė: lietuvė
Tėvas: Povilas Liubartas
Motina: Petronelė Grigytė-Liubartienė
Sutuoktinis(-ė): Algimantas Žižiūnas
Veikla: poetė, redaktorė, 15 poezijos ir prozos knygų, straipsnių kultūros ir kalbos klausimais autorė
Sritis: lituanistika
Organizacijos: Pabiržės vidurinė mokykla, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, Biržų II vidurinė mokykla, Biržų miesto biblioteka, Biržų r. kultūros skyrius, Valstybinis žemės ūkio aprūpinimo komitetas, Žemės ūkio ministerija, UAB „Apskaita“, Krašto apsaugos ministerija
Pareigos: mokytoja, atsakingoji sekretorė, metodininkė, redaktorė, kalbos tvarkytoja
Išsilavinimas: aukštasis
Alma mater: Vilniaus universitetas
Lietuvių kalbos ir literatūros (kalbos) specialybė

Pranciška Regina Liubertaitė (slp. Laukinė Piliakalnio Radasta; 1950 m. sausio 1 d., Lioliuose, Kėdainių r.) – lietuvių poetė, redaktorė, 15 poezijos ir prozos knygų, straipsnių kultūros ir kalbos klausimais autorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. sausio 1 d. gimė Lioliuose, Kėdainių rajone. 1967 m. baigė to paties Kėdainių rajono Šėtos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 1972 m. jame baigė lietuvių kalbos ir literatūros (kalbos) specialybės kursą. 19721980 m. dirbo Biržų rajono Pabiržės vidurinėje mokykloje, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje, Biržų 1-oje ir 2-oje vidurinėse mokyklose, Biržų miesto bibliotekoje ir Kultūros skyriuje. 1980 m. persikėlė į Vilnių. Dirbo redaktore stiliste įvairiose valstybės institucijose (Žemės ūkio ir Krašto apsaugos ministerijose) ir leidyklose.

Yra Lietuvos vartotojų asociacijos (LVA) Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės pirmininkė. Taip pat P. R. Liubertaitė intensyviai rūpinasi lietuvių kalbos išlikimu, rašo straipsnius į įvairius spaudos leidinius lietuvių kalbos temomis, taip pat elektroninėje spaudoje: bernardinai.lt, radikaliai.lt, alkas.lt, slaptai.lt skyriuje „Gerbkime lietuvių kalbą“.

Nuo 1998 01 14 priklauso Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungai, kuri yra įsiliejusi į Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partiją. 2008–2010 m. išgelbėjo nuo sunaikinimo po maždaug 20 kanalizacijos avarijų fotomenininko Algimanto Žižiūno asmeninį daugiau kaip 0,5 mln. vnt. nuotraukų ir negatyvų archyvą, kurio minimali vertė – apie 2 mln. Lt. 2010 m. įsijungė į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos gretas, buvo tarp šios sąjungos įkūrėjų iniciatyvinės grupės narių.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. įteikta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnijos padėka už literatūrinę ir kultūrinę veiklą ir rūpinimąsi lietuvių kalbos išlikimu, kūryboje išreikštą pilietiškumą ir meilę gimtajam kraštui.

2015 m. apdovanota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos II-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eiles pradėjo rašyti 1962 m. Pirmuosius eilėraščius paskelbė Kėdainių ir Biržų rajono laikraščiuose. Vėliau jos prozos ir poezijos kūriniai buvo spausdinami „XXI amžiuje“, savaitraščiuose „Šeimininkė“ ir „Šiaurės Atėnai“, vaikų žurnale „Bitutė“ bei Amerikoje leidžiamame laikraštyje „Draugas“.

Literatūrinėje ir kultūrinėje veikloje aktyviau pradėjo dalyvauti nuo 1998 m. Publikacijos įvairiais kultūros klausimais skelbtos „Dienovidyje“, „Literatūroje ir mene“, „Šiaurės Atėnuose“, „XXI amžiuje“, „Lietuvos aide“.

Žinoma už žodžius dainoms: Septyni šienpjoviai šią vasarą, muzika ir atlikimas Jono Baltoko; Vakaro melodija, muzika ir atlikimas Kazimiero Jakučio; Mano tauta, muzika ir atlikimas Andriaus Jokūbausko; Poteriai, muzika ir atlikimas Aurelijos Deksnytės.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijos ir prozos knygos:

Kūriniai almanachuose:

  • Rekrutas (apysaka). – Rašyk!: (internetinės literatūros antologija) – Vilnius: UAB „Ciklonas“: „Kitoks varniukas“, 2005.
  • Mamai; Prisiminimas. – Ant tavo rankų supasi gerumas. I knyga: lietuvių poetų eilėraščiai apie Motiną / sudarytojas Julius Jasaitis – Vilnius : „Andrena“, 2005.
  • Žvilgsnis į karalienę Barborą (poezija) ir Dejonė; Atsisveikinimas; Laiškas; (proza) – Kūryba 2005 (almanachas), – (sudarytojos Ramunė Palekaitė ir Alicija Valentukevičiūtė) – Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2005.
  • Atsivėrimai (3); Atsivėrimai (4) – Kūryba 2006 (almanachas) (sudarytoja Ramunė Palekaitė) – „Firidas“, 2006.
  • Angelo baltos lelijos; Rudens raudonų lapų nerimas (poezija) – Kūryba 2007 (almanachas) (sudarytoja Ramunė Palekaitė – „Firidas“, 2007.
  • Savęs tyrinėjimas; Buvau…; Giliai būties verpetan įsukti…; Šešėlio dvasia. – Ten sidabro vingiuos (almanachas). – UAB „TeleSATpressa“, 2006.
  • Prisiminimų vakaras. – Tėvui, nors tiek (sudarytojas Algirdas Meškauskas). – Vyrų krizių ir informacijos centras, 2008.
  • Katinas – Rubrika: Įdomūs skaitinėliai: Įgars. iš: Bitutė, 2007 m. sausis. – Klausutis, 2007, Nr. 2(128), skirsnis 3.
  •  Nors tegu truputį Kalėdos turi būti: etnologo pastebėjimai, lietuvių poetų eilėraščiai. – 2011. – 63, [1] p.

Recenzijos internete:

  • E. Kulvietienė. Laiko padiktuotas dabarties pasaulis (apie fragmentinį romaną „Šauksmas“). – interneto svetainė www.bernardinai.lt
  • E. Kulvietienė. Tarp praeities tikroviškos kasdienybės ir nostalgijos (apie fragmentinės prozos knygą „Praeities elegija“). – interneto svetainė www. bernardinai. lt
  • M. Poisson. Skausmo difuzija (apie romaną „Šauksmas“). – interneto svetainė www.rasyk.lt
  • Mari Poisson. Apie Pranciškos Reginos Liubertaites Įdrėskimus arba Būtis nebūtin atsivėrusi. – interneto svetainė www. rasyk. lt
  • Alicija Valentukevičiūtė. Maži epizodai iš gyvenimo visumos (apie prozos knygą „Atminties keliais“). – interneto svetainė www. rasyk. lt
  • A. Valentukevičiūtė. Mintys apie praėjusias dienas (apie poezijos knygą „Užmirštas dienoraštis“). – interneto svetainė www. rasyk. lt
  • A. Valentukevičiūtė. „Aš tavo lemtis, su tavim kelyje“ (apie poezijos knygą „Vilties ženklai“). – interneto svetainė www. rasyk. lt
  • A. Valentukevičiūtė. „Dabar tik supratau žaidžiau…gyvenimą“ (apie poezijos knygą „Vaikštau tik kartą žeme…“). – interneto svetainė www. rasyk. lt
  • A. Valentukevičiūtė. „Iš baltų erdvių“ (apie poezijos knygą „Į baltą erdvę…“). – interneto svetainė www. rasyk. lt
  • A. Valentukevičiūtė. Kas valdo žmogaus gyvenimą? (apie romaną „Šauksmas“). – interneto svetainė www. rasyk. lt
  • A. Valentukevičiūtė. Savęs tyrinėjimas. (apie poezijos knygą „Įdrėskimai“). – interneto svetainė www. rasyk. lt

Svarbesni straipsniai kultūros klausimais:

  • Ar skubame nutautėti? // Dienovidis. – 1998 m., Nr. 40 (395) ir Nr. 41 (396).
  • Ar keisime požiūrį į lituanistiką? // Dienovidis. – 1999 m., Nr. 20 (422).
  • Iš didelio rašto?… // Dienovidis. – 1999 m., Nr. 26 (428.
  • Apie prastą kalbą // Dienovidis. – 1999 m., Nr. 33 (435).
  • Rašyti gerai, kalbėti – bet kaip? // Dienovidis. – 1999 m., Nr. 45-46 (447–448).
  • Valdininkas gražus tol, kol prasižioja kalbėti // Lietuvos aidas. – 1999 m., Nr. 226 (7973).
  • Kur einame? // Literatūra ir menas. – 2000 m., Nr. 26 (2802).
  • Kalbos klausimais ne kiekvienas sugeba rašyti // Lietuvos aidas. – 2000 m., Nr. 139 (8141).
  • Tokį turtingą muziejų turi ne kiekviena mokykla // Kėdainių garsas. – 2000 m., Nr. 129 (8233).
  • Tragiškas poeto likimas // Kėdainių garsas. – 2001 m., Nr. 87 (8340).
  • Svetimvardžių rašyba – svarbi bendrinės lietuvių kalbos kultūros dalis // Lietuvos aidas. – 2001 m., Nr. 43 (8325).
  • Svetimvardžių rašyba neturi virsti maišatimi // Lietuvos aidas. – 2001 m., Nr. 129 (8411).
  • Tenka apgailestauti, bet kalba virsta derybų objektu // Lietuvos aidas. – 2001 m., Nr. 190 (8472).
  • Iš kur toks didelis noras nusipiginti ir apsijuokti? // Lietuvos aidas. – 2001 m., Nr. 249 (8531).
  • Ištekėjai už Mykolo? Nenustebk pavadinta Mykoliene // Kėdainių garsas. – 2001 m., Nr. 8 (8261).
  • Skardžius apie užsienio vietovardžių ir asmenvardžių rašybą // Kalbotyra. – 2001 m., Nr. L (1).
  • Pirmyn į pasaulį… be Lietuvos ir lietuvių // Atgimimas. – 2002 m., Nr. 23 (708). Moterų pravardžių tradicija ir ryšys su pavardėmis // XXI amžius. – 2002 m., Nr. 62 (1069).
  • Pamąstymai apie Kelionę į Karaliaučių ir atgal // Lietuvos aidas. – 2002 m., Nr. 250 (8830).
  • Replika. Daug triukšmo dėl populiarumo // Lietuvos aidas. – 2002 m., Nr. 254 (8834).
  • Ar Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų gimtinė – Rusija? // Lietuvos aidas. – 2002 m., Nr. 280 (8860).
  • Dėl lietuvių kalbos ir lituanistų padėties // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 16 (8897).
  • Kokia nepatraukli ir svetima Vilniaus reklama! // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 42 (8923).
  • Kaip atrodytų reformuotos lietuvių moterų pavardės?! // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 49 (8930).
  • Ar mes dar šeimininkai Lietuvoje? // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 70 (8951).
  • Apie tradicijas ir raštą // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 118 (8999).
  • Šis tas apie lietuvių ir gotų kalbas // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 152 (9033).
  • Nesileiskime kvailinami! // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 167 (9048).
  • Žinių visuomenės diskusijos internete // Lietuvos aidas. – 2003 m., Nr. 109 (8990).
  • Žinių visuomenės santykių aiškinimasis // Lietuvos aidas. – 2003 m. gegužės 20 d.
  • Runų raštas // Šiaurės Atėnai. – 2005 m., Nr. 747.
  • Metareligija – prasminga ir sąmoninga žodžių dėlionė // Literatūra ir menas. – 2005 m., Nr. 3045.
  • Žvejo sūnaus // XXI amžius. – 2006 m. gegužės 17 d. Nr. 37.
  • Gyvenimas tvarte // Šiaurės Atėnai, – 2009 m. balandžio 17 d. Nr. 937.
  • Įveikti religijų priešpriešas // Šiaurės Atėnai. – 2007 m. kovo 10 d. Nr. 836.
  • Apvogtas ir nuniokotas fotomenininko archyvas // Literatūra ir menas. – 2009 m., Nr. 3 (3220).
  • Menininko problema: buvo, bet tarsi nebėra arba amžinas disidentas // Voruta. – 2010 m. vas. 20, nr. 4 (694), p. 14.
  • Ataskaita visuomenei // Lietuvos aidas, – 2011 m. birželio 10 d.
  • Kodėl klaidina ne tik ministrai, bet ir žurnalistai? // Lietuvos aidas, – 2011 m. liepos 12 d.
  • Keičiami tik senų sąvokų pavadinimai // Alkas.lt, – 2011 m. gruodžio 29 d.
  • Būtina išsklaidyti kuriamus mitus // Lietuvos aidas, – 2012 m. sausio 13 d.
  • Socialdemokratai gal mėgins grąžinti demarkacinę liniją? // Alkas.lt, – 2012 m. sausio 29 d.
  • Ar Vilis Normanas užkibo ant holokausto propagandos kabliuko? // radikaliai.lt, – 2012 m. balandžio 19 d.
  • Lietuvos įvaizdžio mistifikavimo ištakos // Alkas.lt, – 2012 m. balandžio 26 d.
  • O, šventasai įtvirtintas naivume! // radikaliai.lt, – 2012 m. birželio 5 d.
  • Kiek kainuoja garbė ir orumas? // Lietuvos aidas, – 2012 m. liepos 27 d.
  • Neįgali valstybė „atsidėkoja“ už dovanotą asmeninį fotografijų archyvą // radikaliai.lt, – 2012 m. spalio 26 d.
  • Kiek daug prasčiokų! // Ekspertai.eu // 2014 m. gegužės 23 d.
  • Fotografas yra ta trečioji akis // Voruta, – 2015 m. balandžio 29 d.

Redaktorė:

  • Henrikas Gudavičius. Nerūpėjo niekur išvažiuoti. Vilnius: Petro ofsetas, 2015.
  • Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Rimantas Jankauskas. Dubingių mikroregionas ir valstybės ištakos: [monografija]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2015. 
  • Raimundas Lunevičius. Ūmi chirurginė infekcija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 
  • Kęstutis Meškys. Kultūra kaip žinia. Nuo ženklo iki teksto. – Vilnius: Ciklonas, 2007.
  • Rimgaudas Minalga. Logistika. – Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2001.
  • Petras Reimundas Smolskas. Konstrukcinių medžiagų ir medžiagotyros terminų žodynas. – Vilnius: Ciklonas, 2006.
  • Alicija Valentukevičiūtė. 126 užkalbėjimai [poezija]. – Vilnius: Ciklonas, 2006.
  • Alicija Valentukevičiūtė. SMS [proza] – Vilnius: Ciklonas, 2006.
  • Alicija Valentukevičiūtė. Su žeme ir su jūra [poezija]. – Vilnius: Ciklonas, 2008.
  • Alicija Valentukevičiūtė. Monetos [proza] – Vilnius: Ciklonas, 2010.
  • Laimė delne, Edita Samajauskaitė-Younas, [romanas] / redaktorė Pranciška Regina Liubertaitė. – Vilnius: „Ciklonas“, 2012, p. 689
  • Arimeta Vojevodskaitė. Istorinis pasakojimas apie Videniškius. – Vilnius: Petro ofsetas, 2015.
  • D. Razauskas-Daukintas. Bažnyčia, prasmegusi Kulionių piliakalnyje, - Molėtų krašto muziejus, 2017. (Spaudė UAB "Petro ofsetas")

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]