Prancūzkapiai

Prancūzkapiai – kapavietės, atsiradusios 1812 m. Lietuvoje vykstant prancūzmečiui, kai Didžioji armija traukėsi pralaimėjusi Napoleono žygyje į Rusiją.[1] Tokie kapai buvo ne tik įprastinės kapinės, bet kartais ir aukštesnės kalvos, piliakalniai, pilkapynai ir pan.
Tokių kapaviečių yra įvairiose Lietuvos vietose – Jurbarko rajone,[2] Širvintų rajone (Rusių Rago pilkapynas), Kretingos rajone (Kurmaičių II senosios kapinės), Prienų rajone (Skirptiškėje), Zarasų rajone (Salako pilkapynas),[3] Kaišiadorių rajone (Pakalniškių II pilkapynas),[4] Trakų rajone (Totoriškių pilkapis),[5] Šilainių prancūzų karių kapinės Kaune, Šiaurės miestelyje Vilniuje,[6] ir kt.
Ne visi objektai, vadinami Lietuvoje prancūzkapiais, turi istoriniais šaltiniais patvirtintą autentiškumą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Prancūzkapiai. Zodis.eu (tikrinta 2025-11-07).
- ↑ Prancūzkapiai (Jurbarkas). Krastogidas.lt (tikrinta 2025-11-07).
- ↑ Salako pilkapynas. Grazutesparkas.lt (tikrinta 2025-11-07).
- ↑ Pakalniškių pilkapynas II. Kaisiadoriumuziejus.lt (tikrinta 2025-11-07).
- ↑ Totoriškių pilkapis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-07).
- ↑ Napoleono karių kapavietė Vilniuje - didžiausia Europoje? 2002-03-19, Delfi.lt (tikrinta 2025-11-07).