Prūsija (regionas)

Europos istorinis regionas
Prūsa / Preußen


Šalis	Rusija (Kaliningrado sritis), vakarų Lietuva, Lenkija (Varmijos Mozūrų vaivadija)
Tautos	Prūsai > vokiečiai > mozūrai, lietuvininkai, kuršininkai
Kalba	prūsų > vokiečių žemaičių
Valstybės	Prūsija
Miestai	Karaliaučius

Mažoji Lietuva, Mozūrija, Varmija, Pavyslys, Aukštutinė Prūsija, Žemutinė Prūsija

Prūsija (vok. Preußen, prūs. Prūsa) – istorinis Europos regionas pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šiuo metu regioną pasidalinusios valstybės yra Rusija (Kaliningrado sritis), Lietuva (Klaipėdos kraštas) ir Lenkija (Varmijos Mozūrų vaivadija).

Šiuo terminu taip pat įvardijama iš šio regiono kilusi valstybė (Prūsija), egzistavusi 1525–1918 m., kurios istorija dalinama į kunigaikštytės ir karalystės laikotarpius. Ji kelis šimtmečius darė didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Geografija

Prūsijos regionas užima apie 42 km² teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių: Lietuvos, Rusijos (Kaliningrado sritis) ir Lenkijos.

Šiaurėje jis ribojamas Baltijos jūros, ir krantas čia yra sudėtingas, turi dvi dideles gėlavandenes lagūnas (Kuršių marios ir Aistmarės), kurias nuo jūros atskiria nerijos. Šiaurės rytuose Prūsija ribojasi su Žemaitija, rytuose – su Suvalkija, pietryčiuose – su Palenke, pietuose – su Mazovija, o vakaruose – su Pomerelija (nuo kurios skyrė Vysla). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.

Didžiausia regiono upė yra Prieglius (apima visą jo baseiną), mažesnės – Elbingas, Pasargė. Taip pat regione yra Nemuno, Vyslos žemupiai.

Nuo XVI a. Prūsijoje susiformavo mažesni regionai, kurie išsiskyrė savo kalbinėmis, geografinėmis ir kultūrinėmis savybėmis. Šiaurinėje dalyje susiformavo Mažoji Lietuva, pietinėje – Mozūrija. Likusioje Prūsijos dalyje yra išskiriami Pavyslys, Varmija, Aukštutinė Prūsija, Žemutinė Prūsija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Prūsijos istorija.

Regionas patyrė labai sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis.

Senovės Prūsija

Pagrindiniai straipsniai – Prūsai ir Skalviai.

Iki XIII a. Prūsijos regione dominavo vakarų baltų gentys. Didžiausia jų buvo prūsai, užėmę teritorijas tarp Vyslos ir Nemuno upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios gentinės prūsų žemės. Greičiausiai su prūsais tapatinama Pitėjo minimi gutonai (Guttones) gyvenę į rytus nuo Vyslos, ir aisčiai (Aestiorum gentes), minimi Tacito.^[1]

IX a. prūsai prekiavo su vikingais, čia išdygo prekybiniai centrai Trusas ir Viskiautai.^[2] Kaip baltų kraštas Prūsija dar vadinama Prūsa, arba senovės Prūsija (vok. Altpreussen).^[3] XIII a. vokiečių kryžiuočių ordinas Prūsą užkariavo ir jos vardu pavadino savo valstybę.^[4]

Vokiečių ordinas

Pagrindinis straipsnis – Vokiečių Ordinas.

XIII a. Kryžiaus žygių į Prūsiją metu prūsų gyvenamą teritoriją nukariavo Vokiečių ordinas, krašte įvesta krikščionybė. Plėtrą į baltų kraštą vokiečiai pradėjo nuo Kulmo žemės rytiniame Vyslos krante ir palengva slinkosi į rytus ir šiaurę. Nukariavę prūsų žemes, vokiečiai įjungė baltų skalvių žemes Skalvą ir Lamatą, vėliau – kuršių žemę Pilsotą. Taip galutinai susiformavo Prūsijos regiono teritorija.

Nuo XIII a. regione viešpatavo Vokiečių ordinas, kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos vyskupijos: Kulmo, Sembos, Varmijos ir Pamedės.

Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą – išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į Hanzos lygą. Tarp jų buvo Karaliaučius, Elbingas ir Mėmelis. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia LDK, taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių kašubų žemes Pomerelijoje.

Prūsijos valstybė

Pagrindiniai straipsniai – Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė.

Ordinui silpstant, 1466 m. jo vakarinės teritorijos atiteko Lenkijos karalystei ir buvo vadinamas Karališkaisiais Prūsais. Likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos: 1525 m. čia sukurta Prūsijos hercogystė. Ji 1618 m. asmenine unija susijungė su Brandenburgo markgrafyste, ir buvo žinoma kaip Brandenburgas-Prūsija. 1701 m. ji tapo karalyste ir didžiausia vokiečių gyvenama valstybe Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, ryčiausią, dalį (įgavusią pavadinimą Rytų Prūsija). Nepaisant to, visa karalystė buvo žinoma būtent šiuo pavadinimu.

Valdant vokiečiams Prūsijoje prasidėjo nauji etniniai procesai. Senieji gyventojai prūsai ir skalviai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba, jie suvokietėjo. Krašte įsigalėjo baltijos vokiečiai. Tuo pat metu iš skirtingų vietų Prūsiją naujai apgyvendino baltų ir slavų tautos:

Iš rytų (LDK) į Prūsija kėlėsi etniniai lietuviai, kurie apgyvendino šiaurės rytines regiono dalis, ir tapo žinomi kaip lietuvininkai. Jų gyvenama etninė teritorija ilgainiui pavadinta Mažąja Lietuva.
Baltijos jūros keliais iš Latvijos teritorijos kėlėsi latvių kalba kalbantys kuršininkai. Jie apgyvendino nerijas ir pakrantes nuo Gdansko iki Palangos.
Iš pietų (Mazovijos) kėlėsi lenkiškai kalbantys gyventojai, kurie apgyvendino pietrytinę Prūsiją. Jie žinomi kaip mozūrai, o jų kraštas – Mozūrija.

XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Joje Prūsijos regionas buvo administruojamas kaip Rytų Prūsijos provincija.

Po 1918 m.

Pagrindinis straipsnis – Kaliningrado sritis.

Po monarchijos žlugimo Vokietijoje 1918 m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė Vokietijos dalis. 1923 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (vadinamasis Klaipėdos kraštas), kurios atiduotos Lietuvai. Jau 1939 m. nacistinė Vokietija prisijungė kraštą atgal.

Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu 1947 m. vasario 25 d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms: šiaurinė regiono dalis atiteko Tarybų Sąjungai, kur suformuota Kaliningrado sritis, o pietinė regiono dalis atiteko Lenkijai.

Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino rusai (Kaliningrado srityje) ir lenkai (Lenkijai priskirtoje dalyje). XX a. II pusėje Prūsija kaip atskiras kultūrinis regionas nustojo egzistuoti.

Šaltiniai

↑ Agris Dzenis (March 2, 2016). „The Old Prussians: the Lost Relatives of Latvians and Lithuanians“. deep baltic.
↑ Jones, Gwyn (2001). A History of the Vikings. Oxford University Press. p. 244. ISBN 978-0-19-280134-0.
↑ Prūsija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-04).
↑ Prūsija. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-04-04).

[1] Agris Dzenis (March 2, 2016). „The Old Prussians: the Lost Relatives of Latvians and Lithuanians“. deep baltic.

[2] Jones, Gwyn (2001). A History of the Vikings. Oxford University Press. p. 244. ISBN 978-0-19-280134-0.

[3] Prūsija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-04).

[4] Prūsija. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-04-04).

[1]

[2]

[3]

[4]