Postpozicija
Postpozicija (lot. post- 'po' + lot. positio 'padėtis') – inversiškai (sukeistąja tvarka) pavartotas žodis, pavyzdžiui, pažyminys po pažymimojo žodžio (Tik plaka krūtinėj širdis geidulinga (P. Vaičiūnas) vietoj geidulinga širdis),[1] žodžio vieta po kito su juo susijusio žodžio (Teka saulė) arba prie žodžio galo prijungtas formantas (kalba-si).[2] Termino postpozicija reikšmė gali būti susiaurinta iki polinksnio reikšmės (Tavo dėka).[3] Priešingas reiškinys postpozicijai – prepozicija.[4]
Inversija susijusi su žodžių tvarka (sintakse), kuri gali priklausyti nuo aktualiosios sakinio skaidos. Aktualiojoje sakinio skaidoje į antrą vietą nukeliama nauja informacija (rema): Namą nupirko tėvas (norint pabrėžti, kad nupirko tėvas, o ne kas kitas).[5][6] Šiame pavyzdyje daiktavardis tėvas yra postpozicija veiksmažodžio nupirko atžvilgiu. Stilistiniais sumetimais inversija dažna poezijoje, pavyzdžiui, dėl rimo ir emocinio vertinimo: Kas tą vietelę aplankys,/ Tai rankai ačiū pasakys (Maironis),[7] plg. sakinį be inversijos Kas aplankys tą vietelę, pasakys tai rankai ačiū. Taip pat ir be inversijos bet kuris po kito, su juo susijusio einantis žodis rodo postpozicinę vartoseną: Tai sesers sodas (daiktavardis sodas yra postpozicija daiktavardžio sesers atžvilgiu).
Trečiasis postpozicijos atvejis yra morfologinis. Baltų kalbose prie vardažodžio galo gali priaugti polinksniai. Iš polinksnių *nā (> -n) 'link', *pie (> -p(i) 'prie', *en (> -e) 'į', priaugusių prie linksnių, buvo sudaryti rytų baltų postpoziciniai vietininkai: liet. oran 'į orą, į lauką', sen. latv. āran 'į lauką' (iliatyvas), sen. liet. namop(i) 'namo, į namus', latv. augšup 'aukštyn' (aliatyvas), sen. liet. namiep(i) 'namie, namuose' (adesyvas), liet. rankoje (inesyvas).[8] Prie žodžio galo baltų kalbose priauga ir dalelytės (liet. nešuo-si, latv. neso-s 'dumiu, nešuosi', liet. ar-gi, liet. jei-gu, latv. ne-dz …, ne-dz… 'nei…, nei…', latv. je-b 'arba'),[9] skaitvardžiai (liet. mu-du, mu-dvi, ju-du, ju-dvi, juo-du, jie-dvi), įvardžiai (liet. ir latv. balta-jam, balta-jai).
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Postpozicija reikšmė“. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
- ↑ V. Ambrazas (2018-08-29) [2010-12-06]. „Postpozicija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
- ↑ V. Ambrazas (2022-01-25) [2018-08-27]. „Polinksnis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
- ↑ MELC (2018-09-06) [2011-06-06]. T. Paulauskytė (red.). „Prepozicija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
- ↑ V. Ambrazas (2018-06-12) [2001-12-10]. T. Paulauskytė (red.). „aktualioji sakinio skaida“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
- ↑ V. Ambrazas (2021-03-10) [2018-08-24]. „Inversija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
- ↑ „Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys“. lietuviukalbairliteratura.lt. Nuoroda tikrinta 2025-10-09.
- ↑ Zinkevičius, Zigmas (1980). Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas. I t. Vilnius: „Mokslas“. pp. 253–264.
- ↑ Zinkevičius, Zigmas (1981). Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža. II t. Vilnius: „Mokslas“. pp. 194–198.