Popierinis maišelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Popieriniai maišeliai


Popierinis maišelis (angl. paper bag) – maišelis, pagamintas iš popieriaus, dažniausiai – kraftpopierio, kartono. Naudojamas pirkiniams, dovanoms ar įvairiems kitiems daiktams dėti ir nešti. Maišeliai gali būti gaminami su šilkografine ar kitokia spauda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją popierinių maišelių gamybos mašiną 1852 m. užpatentavo Francis Wolle (JAV). Jis su broliu įkūrė „Union Paper Bag Company“. 1871 m. išradėja Margaret E. Knight sukūrė įrenginį, gaminusį maišelius su plokščiu dugnu, buvusius pranašesniais už ankstesnius voko formos maišelius. 1912 m. Minesotos valstijoje pradėti gaminti maišeliai su rankenėlėmis, kurie greitai išpopuliarėjo ir tapo standartiniais pirkinių maišeliais, pažymėtais prekybininkų firminiais ženklais, spalvomis, logotipais.

XX a. aštuntajame dešimtmetyje rinkoje pasirodė plastikiniai maišeliai, kurie dėl mažesnių gamybos kaštų galiausiai išstūmė popierinius maišelius, tapo įprastais prekybos centrų pirkinių maišeliais.[1] Pastaruoju metu ryškėja tendencija jų palaipsniui atsisakyti dėl daromos žalos gamtai ir vėl naudoti popierinius maišelius.[2]

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Popierinių maišelių gamyba vyksta keliais būdais – jie gaminami sulankstant popierių rankiniu arba mechanizuotu būdu. Gali būti naudojamas perdirbtas popierius. Pagal individualius užsakymus ant maišelių galima puošyba spausdinamais piešiniais, ornamentais, logotipais, naudojamas įvairiaspalvis ar lateksinis popierius. Maišeliui pritvirtinamos medžiaginės, virvelinės ar popierinės (suktos, plokščios) rankenėlės. Paprastai stačiakampis maišelio dugnas ir rankenėlės turi įklijuotus pastiprinimus, dėl kurių šie maišeliai tinkami sunkesniems, iki 10 kg svorio nešuliams.

Perdirbimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Popieriniai maišeliai yra tinkami perdirbimui. Priklausomai nuo paskirties, kiti maišeliai gaminami iš impregnuoto popieriaus ar su nelaidžia drėgmei plastiko plėvele, todėl jų perdirbimas yra sudėtingesnis.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ball, Jeffrey (2009-06-12). „Paper or Plastic? A New Look at the Bag Scourge“. The Wall Street Journal. Nuoroda tikrinta 2015-06-11.
  2. Pereira, Andrew (2015-06-09). „Oahu's bag ban includes exemptions and substitutes“. KITV.com. Suarchyvuotas originalas June 13, 2015. Nuoroda tikrinta 2015-06-11.
  3. R. McKinney: Technology of Paper Recycling, 1995, p. 351. ISBN 9780751400175