Popiežiaus abdikcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Popiežiaus abdikcija Romos Katalikų Bažnyčios teisėje - Popiežiaus atsistatydinimas iš pareigų.

1294 m. Popiežius Celestinas V į kanonų teisę įtraukė teisę atsistatydinti iš popiežiaus pareigų ir pats ja pasinaudojo (po maždaug 5 mėnesių nuo išrinkimo Popiežiumi). Prieš išrinkimą jis buvo eremitas ir laikė save nevertu popiežystės.

Prieš popiežių Celestiną V buvo keli abdikcijos atvejai, tačiau tiksli informacija apie tai nėra išlikusi. Kai kurių mokslininkų nuomone, Popiežius Marcelinas atsistatydino 308 m., o popiežius Liberijus - 366 m., tačiau tai nėra tiksliai įrodyta. Keli kiti atvejai žinomi tiksliau. 1044 m. atsistatydino popiežius Benediktas IX, o 1046 m. Grigalius VI, kuri greičiausiai nepagrįstai buvo apkaltintas simonija.