Pereiti prie turinio

Pontoporėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monoporeia affinis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
( Crustacea)
Klasė: Aukštesnieji vėžiagyviai
( Malacostraca)
Būrys: Šoniplaukos
( Amphipoda)
Šeima: Pontoporėjiniai
( Pontoporeiidae)
Gentis: Monoporeia
( Monoporeia)
Rūšis: Pontoporėja
( Monoporeia affinis)
Binomas
Monoporeia affinis
Gustaf Lindström, 1855

Pontoporėja (Monoporeia affinis) yra maža, gelsva dugninė šoniplauka, gyvenanti Baltijos, Šiaurės jūrose bei šiaurės šalių ežeruose.

Pontoporėja užauga iki 8 mm. Visiškai užaugusi turi dvi poras antenų ir vieną porą juodų akių. Pontoporėja labai panaši į kitas dugnines šoniplaukas, Pontoporeia femorata.

Pontoporėja yra ledynmečio reliktas. Manoma, kad pradžioje buvo vien gėlavandenė rūšis, vėliau dalis individų persikėlė ir į jūrą. Pontaporėjomis minta menkės, ragiai (Myoxocephalus quadricornis). Nyksta dėl mažėjančio deguonies kiekio Baltijos jūroje, ypač Suomijos įlankoje. Dėl šios priežasties pontoporėjų populiacija mažėja, nes jų kiaušinėliai yra labai jautrūs deguonies trūkumui. Dėl to pontoporėja yra laikoma natūraliu indikatoriumi deguonies kiekiui vandens telkiniuose nustatyti.

Gyvavimo ciklas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po poravimosi rudenį ir žiemos miego, pontoporėjų patelės pagimdo apie 20-30 jauniklių. Šis procesas vyksta tik kartą per 2-4 gyvavimo metus.

Populiacija Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšis 19892019 m. buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Aptikta tiktai Dusios (Lazdijų raj.) ir Ilgo (Vilniaus raj.) ežeruose. Populiacijos gausumas netirtas, pagauti pavieniai vėžiagyviai. Dėl ežerų eutrofikacijos, vandenų taršos gali būti ir išnykusi.

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 31 p. ISBN 978-9955-692-71-3