Politiniai žaidimai organizacijoje
Politiniai žaidimai organizacijoje – neoficiali, neformali organizacijos narių veikla, kuria siekiama to, kas, jų nuomone, svarbu, būdais, kurie nėra įteisinti formalios valdžios, organizacijos ideologijos ar kompetencijos.[1][2]
Henris Mintsbergas išskiria kelias pagrindines priežastis, dėl kurių žaidžiami politiniai žaidimai:[2]
- Tikslų iškraipymai
- Suboptimizacija
- Tikslų ir priemonių supainiojimas
- Grupinis spaudimas
- Tiesioginiai ryšiai su organizacijos išore
- Organizacijos narių poreikiai
Tikslų iškraipymai pasireiškia dėl to, kad organizacijos tikslai išreiškiami kiekybiškai, bet netiksliai ar nepilnai, yra nepastovūs, dėl jų nesutariama.[2]
Suboptimizacija pasireiškia, kai organizacijos dalis susitelkia į jai priskirtų tikslų vykdymą, ignoruodama tikslus, priskirtus kitoms dalims.[2]
Tikslų ir priemonių supainiojimas pasireiškia, kai organizacijos nariams naudinga susitelkti į dalinius jiems priskirtus tikslus, ignoruojant kitus tikslus.[2]
Grupinis spaudimas pasireiškia, kai įvairios grupės organizacijoje naudoja socialinį spaudimą, siekdamos savo tikslų.[2]
Tiesioginiai ryšiai su organizacijos išore pasireiškia, kai organizacijos nariai naudojasi savo padėtimi organizacijoje, siekdami organizacijos išorėje esančių asmenų ar grupių tikslų.[2] Pavyzdžiui, pardavimų skyrius gali imti atstovauti organizacijoje pirkėjų interesams.[2]
Henris Mintsbergas išskiria kelias pagrindines priemones, kuriomis gaunama galia žaisti politinius žaidimus:[2]
- Politinė valia bei sugebėjimai
- Priėjimas prie svarbios informacijos, galimybė prie jos prileisti ar neprileisti kitų
- Galimybė prieiti prie įtakingų asmenų
- Galimybė pasinaudoti formalia valdžia, organizacijos ideologija, ar kompetencija
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 112-118 psl. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 171-217 psl. [2]