Polis (atrama)
Kitos reikšmės – Polis (reikšmės).

Polis (lot. palus, 'kuolas, stulpas') – į gruntą vertikaliai arba nuožulniai įleistas strypinis konstrukcinis elementas, skirtas priimti statinio apkrovai. Tai giliojo pamato laikantysis elementas. Įrengiant atremtąjį polį, statinio apkrovos veikiamą pamato pagrindą laiko giliai slūgsantis pakankamo stiprumo gruntas. Kabamasis arba trinties polis apkrovą laiko trinties jėgų, veikiančių tarp grunto ir polio paviršių, dėka.[1] Polio pagalba praeinamas paviršinis ar giliau slūgsantis silpnas gruntas, veikianti apkrova perkeliama į apatinį grunto sluoksnį, pasižymintį reikiamo stiprumo mechaninėmis savybėmis.
Konstrukcinės ypatybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Priklausomai nuo paskirties, apkrovos dydžio, polio forma gali būti cilindro, prizmės, piramidės pavidalo, su kūginiu, sraigtiniu, paplatintu galu, įlaidinė. Įrengiant pamatą, pasirenkami kvadratinio, apskrito, trikampio ir kitokių skerspjūvių poliai. Polio matmenys keičiasi priklausomai nuo apkrovos dydžio, įleidimo į gruntą gylio, polių skaičius, grunto savybių.[1]
Surenkamieji kaltiniai poliai į statybinę aikštelę pristatomi iš gamyklų ir į gruntą suleidžiami juos gramzdinant įvairiais aparatais. Monolitiniai, arba plūktiniai, poliai įrengiami išgręžiant gruntą. Mišrieji poliai statomi, kai į gręžinio dugną įkalamas surenkamasis polis, o virš jo betonuojamas monolitinis polis.[1]
Surenkamieji įvairaus skerspjūvio gelžbetoniniai poliai gaminami armuojant su paprastais ir įtemptaisiais strypais. Skerspjūvyje turintys cilindrines kiaurymes, vamzdiniai ir panašūs įgilinti poliai pripildomi betono arba žvyro. Monolitiniai poliai betonuojami išgręžtoje ar kitu būdu padarytoje ertmėje, į ją nuleidžiant armatūros strypyną ir pripilant betono mišinio. Kartais sudėtingomis geologinėmis sąlygomis, esant nestabiliam gruntui, polis betonuojamas su nuleidžiamu apsauginiu vamzdžiu, kuris užbetonavus polį ištraukiamas.[1]
Gelžbetoniniai poliai yra vieni dažniausiai naudojamų pamatų konstrukcijų. Plieniniai poliai naudojami rečiau dėl grunte vykstančios korozijos, tačiau jie praverčia pramušant labai kietą gruntą, slūgsantį aukščiau projektinio gylio, taip pat rekonstruojant pamatus. Naudojami įsukami vamzdiniai plieniniai poliai su specialiais diskais smaigalyje. Mediniai poliai įrengiami ten, kur mediena yra vietinė statybinė medžiaga, be to, gali būti sustiprinami metaliniais apkaustais.
Polių įleidimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Polių vertikaliam ar nuožulniam įleidimui į gruntą pasitelkiami įvairūs gramzdinimo mechanizmai ir mašinos. Priklausomai nuo grunto mechaninių savybių, naudojamos smūginės ir vibracinės poliakalės, statinio ir vibracinio įspaudimo bei įsukimo mašinos. Įrengiant polį grunto pasipriešinimas gali būti mažinamas hidrauliniu (paplaunant vandens čiurkšle), elektroosmoso (laikinai sumažinant molio grunto pasipriešinimą elektros srove) metodu.[1] Projektiniame lygyje polinio pamato viršutinėje dalyje įrengiamas antpolis (rostverkas), apjungiantis polius į vieną konstrukciją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Statybos taisyklės. IV skirsnis. 163-210. Tiltų atramų polinių pamatų (TAPP) įrengimas vialietuva.lt p. 57-66