Polineikas
Polineikas (sen. gr. Πολυνείκης) – graikų mitologijos personažas, Edipo ir Jokastės sūnus, Eteoklio, Antigonės ir Ismenės brolis.[1]
Edipui atėmus sau regėjimą, Eteoklis ir Polineikas nutarė pasikeisdami valdyti po metus, o tas, kuris tuo metu nevaldys, turės tą laiką praleisti tremtyje. Polineikas, būdamas jaunesnis, išvyko pirmasis ir nukeliavo į Argą, kur tuo metu karaliavo Adrastas.[1] Anot vienos versijos, vyresnysis Eteoklis visgi iš Tėbų Polineiką išvarė.[2] Anot mito versijos, kurią pateikia Sofoklis, Polineikas buvo vyresnis ir kaip tik jis iš Tėbų išvarė Edipą, o vėliau jį patį išvijo Eteoklis.[2] Vedęs Adrasto dukterį Argėją, Polineikas, norėdamas sugrįžti į Tėbus, įkalbėjo jį prieš miestą imtis septyneto vadų žygio (7 vadų vardai pagal labiau paplitusią versiją: Adrastas, Polineikas, Tidėjas, Kapanėjas, Hipomedontas, Amfiarajus, Partenopajas). Iš visų Tėbus apgulusių karvedžių gyvas liko tik Adrastas, kurį išgelbėjo jo žirgo eiklumas. Eteoklis ir Polineikas kovėsi vienas prieš kitą ir abu krito negyvi.[1]
Garsiausi žygio ir brolių likimo aprašymai pateikti Aischilo ir Euripido tragedijose – „Septynetas prieš Tėbus“ bei „Finikietės“.[1]
