Podolės Skalos pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Parako bokštas. Antrame plane – išlikę rūmų griuvėsiai

Podolės Skalos pilis – viduramžių laikais pastatytas uždaras gynybinių statinių kompleksas Podolės Skaloje (Ternopilio sritis, Ukraina).

Seniau šioje vietoje stovėjo Kijevo Rusios medinė pilaitė, kurią 1240 m. sudegino totoriai. 1331 m. Podolės valdytojai broliai Karijotaičiai pastatė akmeninę pilį, kurią 1393 m. užėmė Vytautas Didysis. Ją kurį laiką valdė ir Švitrigaila. Po 1430 m. Skala (taip anksčiau vadinosi dabartinis miestas) buvo seniūnijos centras, nuo 1434 m. priklausė Lenkijos karalystei. 1515 m. pilis buvo atiduota valdyti Kremenecio seniūnui Stanislovui Lianckronskiui, po trejų metų miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės.

Totoriai nuolat puldinėjo Skalos pilį, tai įvyko 1502, 1503, 1507, 1515 metais. Nors 1513 m. S.Lianckronskis pilį sustiprino, bet tai nepadėjo – 1516 m. totoriai ją iki pamatų sugriovė. XVI a. antrojoje pusėje pilis buvo pastatyta naujai, pagal paskutinius to meto fortifikacinius reikalavimus. Aplink buvo iškastas gilus griovys ir pripildytas Zbučės vandeniu, patekti piliavietėn buvo galima tik pakeliamu tiltu, parakui laikyti iškilo storasienis bokštas. Pilis atlaikė 1620 m. Turkijos kariuomenės apgultį, bet 1648 m. ją užėmė sukilę Bogdano Chmelnickio kazokų būriai. 1672 m. turkai pilį visgi užėmė ir sugriovė. XVIII a. Skalos seniūnas Adomas Tarlo ant griuvėsių pastatė barokinius rūmus, kurie 1765 m., pataikius į juos žaibui, sudegė. Rūmus atkūrė grafai Goluchovskiai, jie šalia užveisė ir parką. Išlikę pilies griuvėsiai buvo nuolat ardomi, tašyti akmenys naudojami kitiems pastatams. Per Antrąjį pasaulinį karą galutinai sunyko ir šalia stovėję rūmai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ukraina: Lietuvos epocha, 1320–1569. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2010


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]