Planimetrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Poligonų tipai

Planimetrija (lot. planum – „plokštuma“, gr. μετρεω – „matuoju“) – euklidinės geometrijos skyrius, nagrinėjantis geometrines figūras plokštumoje.

Pagrindinės plokštumos savybės:

  • plokštumoje egzistuoja trys taškai, kurie nepriklauso vienai tiesei
  • per du skirtingus plokštumos taškus galima nubrėžti tiksliai vieną tiesę
  • per kiekvieną plokštumos tašką galima nubrėžti bent dvi tieses

Planimetrijos pagrindai pirmą kartą sistemingai buvo pateikti III a. pr. m. e. Euklido veikale „Pradmenys“.

Pagrindinės planimetrijos sąvokos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geodezija ir kartografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Planimetrinis žemėlapis tai toks, kuriame nėra informacijos apie reljefą.