Planetoidas
Planetoidai arba planetesimalės – būsimų planetų užuomazgos esančios proplanetiniuose dujų ir dulkių diskuose. Planetesimalių (angl. planetesimal, iš planet 'planeta' + (infinit) esimal 'nykstamas dydis') skersmuo būna nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų. Saulės sistemoje planetoidai trikdė vieni kitų orbitas, daužėsi, jungėsi į spiečius ir virto stambesniais dariniais. Maždaug per 100 mln. metų iš jų susiformavo Žemės grupės planetos. Likusios planetesimalės trupėjo ir nyko susidurdamos su planetomis, jų palydovais ar tarpusavyje. Manoma, jog asteroidai iš asteroidų žiedo esančio tarp Marso ir Jupiterio yra planetesimalių likučiai. Kai kurias planetos pavertė savo palydovais. Daug jų paveiktų planetų (ypač Jupiterio) traukos, iš viso apleido Saulės sistemą. Kilusios planetų milžinių valdose planetesimalės, kurių orbitas sutrikdė planetų traukos jėgos, atsidūrė Orto ir Koiperio debesyse.
Susidarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Planetoidai susidaro, kuomet besislegiančiame proplanetiniame ūke kondensuojasi kietos dalelės. Turbulentinis medžiagos judėjimas, lydintis ūko traukimąsi, skatina dalelių susidūrimus. Susidūrusios jos limpa viena prie kitos ir didėja. Milimetrų ar centimetrų dydžio dalelės kaupiasi prie proplanetinio disko simetrijos plokštumos. Atsitiktiniai jų sutankėjimai tampa gravitacijos centrais į kuriuos telkiasi aplinkinės dalelės. Gravitacijos jėgų spaudžiami tokie dulkių debesys virsta planetesimalėmis. Jų sudėtis priklauso nuo atsiradimo vietos, t. y. nuo atstumo iki prožvaigždės.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Astronomijos enciklopedija Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopedia Britannica
Kiti šaltiniai:
- A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608p., ISBN 9986-435-10-2