Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°10′52″š. pl. 21°43′17″r. ilg. / 55.181042°š. pl. 21.721504°r. ilg. / 55.181042; 21.721504

Christian cross.svg
Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia
Plaškiai, bažnyčia.JPG
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Pagėgių savivaldybė
Gyvenvietė Plaškiai
Adresas Gėgės g. 17
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1900 m.
Stilius romanika
Bažnyčia 2018 m. kovą

Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčiaevangelikų liuteronų bažnyčia, stovinti Plaškiuose, Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje, ant Gėgės upės dešiniojo kranto, 3 km į pietvakarius nuo kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Pastatyta 1900 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaškių bažnytinės bendruomenė įkurta 1695 m. Plaškiai tuo laiku jau buvo svarbi ir tankiai apgyvendinta vietovė. Parapija įkurta, atskyrus Kaukėnų parapijos šiaurinę dalį iki Rusnės upės. Parapiją sudarė apie 40 kaimų ir dvarų. Ji priskirta Tilžės bažnytinei apskričiai. Anksčiau Plaškių tikintieji vykdavo į Tilžę arba Kaukėnų bažnyčią, plaukdami Gėge iki Rusnės upės ir persikeldami į kitą pusę.

16951697 m. pastatyta bažnyčia, kurios statybomis rūpinosi kantorius iš Tilžės Johanas Danielius Reimann. 1697 m. kunigu paskirtas kariuomenės kapelionas Johanas Ludovic, kunigavęs 7 metus. 1704 m. iš Kaukėnų atvyko diakonas Martinas Forstenau. 17111724 m. kunigavo Jakobas Sartorius, 1724–1726 m. - Plaškiuose gimęs Freidrich Rosenberg. Iki 1759 m. Plaškiuose dirbo iš Įsruties kilęs Wilhelm Mertins.

1735 m. bažnyčia sudegė dėl žaibo iškrovos. Valdžios įsakymu iš Kaukėnų į Plaškius perkelta antrojo kunigo sodyba su visais pastatais. 1736 m. iš netašytų lauko akmenų buvo sumūryta nauja bebokštė bažnyčia, 11x22 m dydžio. Varpinė buvo medinė, stovėjo atskirai. Buvo įrengtas puošnus altorius, pakabinti dailininkų piešti paveikslai. Dėl statybos broko bažnyčios pastatas greitai tapo avarinis. 1749 m. ji buvo remontuojama. Nuo 1745 m. Plaškiuose dirbo precentorius Kristijonas Lovynas iš Katyčių. Jis buvo baigęs Karaliaučiaus universitetą. Dirbdamas Plaškiuose rinko tautosaką, vietinių gyventojų kalboje vartojamus žodžius, iš vokiečių į lietuvių kalbą vertė bažnytinę literatūrą.

Plaškių bažnyčia nukentėjo, kai Rytų Prūsiją užėmė Rusijos imperijos kariuomenė – ją teko remontuoti.

17591799 m. kunigavo Georgas Fritz. 1779–1782 m. precentoriumi buvo ir mokytojavo Christian David Witich. 1799–1839 m. kunigavo Jurgis Masalskis. Jis buvo palaidotas Plaškių bažnyčioje priešais altorių po grindimis padarytoje kriptoje. Palaidojimo vietoje, grindyse buvo juodo marmuro lentelė su kunigo vardu ir pavarde. 18401857 m. kunigavo J.L.Fleischman, 18581860 m. – Ludwig Johannisson, 1860–1867 m. – Rudolf Hermann Gross, 1867–1884 m. – Abraham Friedrich Oton Hitzigrath, 1884–1886 m. – Gustavas Oto Viktoras Šulcas, 18871891 m. – būsimasis superintendentas Rudolf Dennukat.

1897 m. pradėta griauti senąją ir statyti naująją bažnyčią. Statybos truko tris metus. Naujosios bažnyčios pamatai išmūryti, naudojant senos bažnyčios akmenis. Raudonos plytos buvo gabenamos laivais Gėgės upe. Naująją Plaškių bažnyčią 1900 m. liepos 3 d. pašventino kunigas Augustas Jusas. 19111921 m. Plaškiuose kunigavo Moritz Scheduikat. 1922 m. įsteigus atskirą Pagėgių bažnytinę apskritį, Plaškiuose įkurdinta superintendento rezidencija.

Karo bei pokario metais pasitraukus didžiajai daliai vietos gyventojų, parapija sumenko. Per karą didinga bažnyčia beveik nenukentėjo. Daug metų bažnyčios pastatas buvo tuščias ir nenaudojamas. Vėliau jis paverstas sandėliu pašarams ir inventoriui laikyti. Bažnyčios varpai buvo nukelti, vargonai sunaikinti. 1969 m. per audrą nuvirto bažnyčios bokšto smailė su 3 m aukščio kryžiumi. Galiausiai buvo nuardytas čerpinis bažnyčios stogas, pradingo vitražiniai langai. Beveik nieko nebeliko iš kapinių tvoros ir antkapinių paminklų prie bažnyčios. Kunigo namas (XVIII a.) išliko kaip seniausias pastatas Plaškiuose.

1995 m. bažnyčia grąžinta Rukų evangelikų liuteronų parapijai, tačiau jos atstatymui ar konservavimui neskirta lėšų. Parapija neatsikūrė dėl tikinčiųjų stygiaus. Istorinė Plaškių bažnyčia nebuvo įtraukta į paminklų sąrašus.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaškių bažnyčia – romaniško stiliaus statinys. Bokštas buvo beveik 50 m aukščio. Įėjimas į bažnyčią įrengtas per bokštą. Bažnyčios pastatas orientuotas rytų–vakarų kryptimi. Jo rytiniame gale įrengtas aukštas altorius su krucifiksu, kurio antroje pusėje padarytas įrašas: „Dowana nu Grytos Tarrutenes iß Plaschkiu 1828“. Pietrytiniame bažnyčios gale įrengtas priestatas kunigams ir aptarnaujančiam personalui. Šiaurės vakarų kampe – priestatas pagalbinės patalpos inventoriui. Bažnyčios lubos – trapecinės formos. Nuo jų leidosi aštuoni puošnūs šviestuvai. Palei sienas įrengti talpūs balkonai. Bažnyčia garsėjo galingais vargonais ir varpais, kurių vienas – su 1899 m. data. Didesnysis varpas svėrė 600 kg, kitas - 500 kg. Ant mažojo išlietas užrašas: „Ein’ feste Burg ist unser Got“.

Bažnyčios teritorija buvo aptverta medinių statinių tvora su raudonų plytų mūriniais stulpais. Tvoroje buvo įrengti puošnūs metaliniai vartai.

Bažnyčios būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios būklė – avarinė. Jos konservavimui ir atstatymui 2017 m. pavasarį sukurta Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija,[1] [2] kurios pagrindinis tikslas yra atnaujinti maldos namus ir pritaikyti juos visuomenės poreikiams. Be tradicinės bažnyčios paskirties, ketinama čia rengti kaimo bendruomenės renginius, įkurti ekspoziciją apie tragišką šio krašto likimą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka