Plačiažnyplis vėžys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Plačiažnyplis vėžys
Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus)
Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Crustacea)
Klasė: Aukštesnieji vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Malacostraca)
Poklasis: Eumalakostrakai
(Wikispecies-logo.svg Eumalacostraca)
Antbūris: Eukaridai
(Wikispecies-logo.svg Eucarida)
Būrys: Dešimtkojai vėžiai
(Wikispecies-logo.svg Decapoda)
Pobūris: Pleocyemata
(Wikispecies-logo.svg Pleocyemata)
Infrabūrys: Astacidea
(Wikispecies-logo.svg Astacidea)
Antšeimis: Astacoidea
(Wikispecies-logo.svg Astacoidea)
Šeima: Upiniai vėžiai
(Wikispecies-logo.svg Astacidae)
Gentis: Astacus
(Wikispecies-logo.svg Astacus)
Rūšis: Plačiažnyplis vėžys
(Wikispecies-logo.svg Astacus astacus)
Binomas
Astacus astacus
Linnaeus, 1758

Plačiažnyplis vėžys (sin. Upinis vėžys) (lot. Astacus astacus) – vėžiagyvių (Crustacea) klasės gyvūnas, priklausantis dešimtkojų vėžių (Decapoda) būriui. Gyvena švariame gėlame vandenyje upėse ir ežeruose. Aptinkamas visoje Europoje, Lietuvoje tai vietinė ir nykstanti rūšis. Plačiažnyplis vėžys yra pavaizduotas Švenčionėlių miesto herbe.

Kūno išmatavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm ir gali sverti iki 350 g.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plačiažnyplių vėžių patinėliai subręsta 3, o patelės 4 metų amžiaus. Patelė išleidžia 20-200 ikrelių. Plačiažnypliai vėžiai gyvena apie 20-25 metus.

Plačiažnyplių vėžių nykymo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdami atsparūs vėžių marui, rainuotieji ir žymėtieji vėžiai užkrečia šia mirtina liga plačiažnyplius vėžius ir užima jų buveines. Tad stabdant vietinių plačiažnyplių vėžių nykymą, labai svarbu neperkelti rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių į kitus vandens telkinius[2].

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Astacus astacus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2011-11-01. 
  2. alkas.lt / Prasidėjo vėžiavimo sezonas, 2014 07 16
Commons-logo.svg

Vikiteka