Plėšrieji sterbliniai
Dasyuromorphia | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sterblinis velnias (Sarcophilus harrisii) | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Plėšrieji sterbliniai (Dasyuromorphia) – sterblinių (Marsupialia) žinduolių būrys, kuriame trys šeimos:
- Šeima. Sterbliniai vilkai (Thylacinidae): sterblinis vilkas
- Šeima. Plėšrieji sterbliniai (Dasyuridae)
- Šeima. Sterblinės skruzdėdos (Myrmecobiidae)
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plėšrieji sterbliniai sutinkami Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Tasmanijoje ir kai kuriose kitose jūros salose.[1]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būrio rūšių patinai ir patelės atrodo vienodai, tik patinai šiek tiek didesni už pateles. Dauguma jų yra labai maži ir sveria ne daugiau kaip 250 g. Mažiausias būryje yra Planigale ingrami, kurio ilgis tik 55 mm, svoris 4,2 g.[2] Didžiausias plėšrūnas buvo sterblinis vilkas, kuris išnyko 1936 m.[3] Jo kūno ilgis be uodegos buvo 100-130 cm, uodegos ilgis 50-65 cm, aukštis ties ketera apie 60 cm, svoris 20-30 kg.[4] Iš šiandien gyvenančių rūšių didžiausias Tasmanijos velnias, kurio kūno ilgis 52-80 cm, svoris iki 12 kg.[5][6]
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aktyvūs prieblandoje ir naktį. Dauguma rūšių gyvena pavieniui, o tos pačios rūšies atstovai susitinka tik poravimosi metu. Norėdami atvėsti kai karšta, apsilaižo, nes neprakaituoja.[1]
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauguma plėšriųjų sterblinių – vabzdžiaėdžiai, medžiojantys vabzdžius ir kitus bestuburius. Didesnės rūšys minta ir stuburiniais gyvūnais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Dasyuromorphia (dasyuroid marsupials and marsupial carnivores)“. Animal Diversity Web. Nuoroda tikrinta 2024-02-27.
- ↑ „Planigale ingrami (long-tailed planigale)“. Animal Diversity Web. Nuoroda tikrinta 2024-02-27.
- ↑ Ahmad, Ateeq; mammalsrus. „Mammals - Dasyuromorphia or Carnivorous Marsupials“. mammalsrus.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-27.
- ↑ Bryant, Sally and Jackson, Jean; Threatened Species Unit, Parks and Wildlife Service, Tasmania (1999). Tasmania's Threatened Fauna Handbook. Bryant and Jackson. pp. 190–193. ISBN 978-0-7246-6223-4.
- ↑ „Dasyuridae - dasyurids | Wildlife Journal Junior - Wildlife Journal Junior“. nhptv.org. Nuoroda tikrinta 2024-02-27.
- ↑ „Sarcophilus harrisii (Tasmanian devil)“. Animal Diversity Web. Nuoroda tikrinta 2024-02-27.