Pereiti prie turinio

Pjuvenos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pjuvenos

Pjuvenos – smulkios medienos dalelės, susidarančios medžio apdirbimo metu (pjaustant, obliuojant, dildant). Dalelių dydis priklauso nuo pjūklo ar dildės rūšies, apdirbimo ar medienos tiekimo greičio.[1] Susidaro mechaninio medienos veikimo metu atplėšiant sumedėjusių ląstelių juostas. Kai išplėšiamos ląstelių juostos susidaro skiedros, o kai sutrinamos pačios ląstelės – smulkios, miltingos pjuvenos. Pavyzdžiui, medieną pjaustant ar frezuojant ląstelės tiek trupinamos, tiek išplėšiamos skiedromis, o dildant – tik trupinamos.

Pjuvenų dedama į glaistų, betonų, linoleumo užpildus, hidrolizės būdu iš pjuvenų gaunamos hidrolizinės mielės (pašarinės mielės), etanolis, furfurolas. Pjuvenos naudojamos kraikui, kurui (pjuvenų briketai), medienos plokštėms, medienos miltams gaminti,[2] kaip plaušiena popieriui gaminti. Taip pat panaudojamos išsiliejusiems skysčiams sugerti.

Didelis smulkių pjuvenų kiekis ore kenkia kvėpavimo takams, ilgas buvimas tarp jų gali sukelti nosies vėžį.[3] Be to, sausos pjuvenos labai degios, todėl jų laikymo vietose gali lengvai įsipliekti gaisras.