Pirmojo pasaulinio karo aukos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sužeisti britų ir vokiečių kariai, 1916 m. liepos 19 d. Ernesto Brukso daryta nuotrauka.

Bendras kariškių ir civilių aukų skaičius Pirmajame pasauliniame kare siekė daugiau nei 37 milijonus. Yra priskaičiuojama daugiau nei 16 milijonų mirčių ir apie 20 milijonų sužeistų. Tokie dideli aukų skaičiai padaro Pirmąjį pasaulinį karą vienu kruviniausių žmonijos istorijoje.

Bendras mirčių skaičius susideda iš maždaug 10 milijonų kariškių ir 7 milijonų civilių mirčių. Sąjungininkai neteko maždaug 6 milijonų kariškių, o Centrinis blokas maždaug 4 milijonų. Mažiausiai 2 milijonai mirė nuo ligų, 6 milijonai dingo, buvo priimta juos laikyti mirusiais. Šis straipsnis pateikia kariavusių šalių aukų skaičių, remiantis oficialiais šaltiniais (žr. literatūrą). Maždaug du trečdaliai kariškių mirčių įvyko mūšių metu, skirtingai nuo įvairių konfliktų XIX a., kai didžioji dalis mirčių įvykdavo dėl ligų. Nepaisant to, ligos, įskaitant ispaniškąjį gripą bei karo belaisvių mirtis, vis tiek sukėlė maždaug trečdalį kovojusių kariškių mirčių.

Aukos pagal 1914 m. valstybių ribas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybė Populiacija
(milijonais)
Kariškių mirtys
(dėl įvairių
priežasčių)
Civilių mirtys
(kariniai veiksmai ir
nusikaltimai žmogiškumui)
Civilių mirtys
(maisto stygius, ligos)
Bendras
mirčių skaičius
Mirčių dalis
(procentais)
nuo populiacijos
Sužeisti kariškiai
Sąjungininkai
Australijos vėliava Australija
4,5 59 330 Nuo 59 330
iki 62 081
Nuo 1.32%
iki 1.38%
152 171
Kanados vėliava Kanada
7,2 56 639 2 000 Nuo 58 639
iki 66 990
Nuo 0.81%
iki 0.93%
149 732
Britų Indija 315,1 64 449 Nuo 64 449
iki 74 191
Nuo 0.02%
iki 0.02%
69 214
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija
1,1 16 711 Nuo 16 711
iki 18 166
Nuo 1.52%
iki 1.65%
41 317
Britų Niufaundlandas 0,2 1 204 1 204
1 570
Nuo 0.6%
iki 0.79%
2 314
Pietų Afrikos sąjunga 6,0 7 121 Nuo 7 121
iki 9 516
Nuo 0.12%
iki 0.16%
12 029
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
45,4 702 917 16 829 107 000 Nuo 826 746
iki 1 012 075
Nuo 1.79%
iki 2.2%
1 663 435
Tarpinis aukų skaičius
Britų imperijai
379,5 Nuo 908 371
iki 1 118 760
18 829 109 000 Nuo 1 034 200
iki 1 244 589
Nuo 0.27%
iki 0.32%
2 090 212
Belgijos vėliava Belgija
7,4 13 716 23 700 62 000 Nuo 99 416
iki 144 337
Nuo 1.34%
iki 1.95%
44 686
Prancūzija 39,6 1 357 000 40 000. 300 000 Nuo 1 697 000
iki 1 737 800
Nuo 4.29%
iki 4.39%
4 266 000
Graikija 4,8 5 000 150 000 Nuo 155 000
iki 176 000
Nuo 3.23%
iki 3.67%
21 000
Italija 35,6 460 000 3 400 589 000 Nuo 1 052 400
iki 1 243 400
Nuo 2.96%
iki 3.49%
947 000
Japonijos imperija 53,6 300 Nuo 300
iki 4 661
Nuo0%
iki 0.01%
907
Juodkalnija 0,5 3 000 Nuo 3 000
iki 13 325
Nuo 0.6%
iki 2.67%
10 000
Portugalijos vėliava Portugalija
6,0 7 222 82 000 89 222 1.49% 13 751
Rumunija 7,5 250 000 130 000 200 000 Nuo 580 000
iki 665 706
Nuo 7.73%
iki 8.88%
120 000
Rusija 175,1 1 700 000 410 000 730 000 Nuo 2 840 000 iki
3 394 369
Nuo 1.62% iki 1.94% 3 749 000
Serbija 4,5 45 000 150 000 300 000 495 000 Nuo 11%
iki 18.11%
133 148
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
92,0 116 708 757 117 465 0.13% 204 002
Bendras Sąjungininkų
aukų skaičius
806,1 Nuo 4 866 317
iki 6 349 352
776 686 2 520 000 Nuo 8 163 003
iki 9 646 038
Nuo 1.01%
iki 1.15%
Nuo 11 599 706
iki 12 800 706
Centrinių valstybių sąjunga
Austrijos-Vengrijos vėliava Austrija-Vengrija
51,4 1 200 000 467 000. Nuo 1 787 000
iki 2 081 200
Nuo 3.48%
iki 4.05%
3 620 000
Bulgarija 5,5 87 500 100 000 187 500 3.41% 152 390
Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
64,9 1 773 700 720 424 000 Nuo 2 198 420
iki 2 800 720
Nuo 3.39% iki
4.32%
4 216 058
Osmanų imperijos vėliava Osmanų imperija
21,3 325 000 1 000 000 Nuo 2 825 000
iki 3 271 844
Nuo 13.26%
iki 15.36%
400 000
Bendras Centrinio bloko
aukų skaičius
143,1 Nuo 3 386 200
iki 4 390 544
1 620 720 Nuo 1 991 000
iki 2 330 000
Nuo 6 997 920
iki 8 341 264
Nuo 4.89%
iki 5.82%
8 419 533
Neutralios šalys
Danijos vėliava Danija
2,7 700 700 0.03%
Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas
0,3 Žr. išnašas
Norvegijos vėliava Norvegija
2,4 1 180 1 180 0.08%
Švedijos vėliava Švedija
5,6 800 800 0.02%
Iš viso 960,2 Nuo 8 252 517
iki 10 739 896
2 400 086 Nuo 4 511 000
iki 4 850 000
Nuo 15 163 603
iki 17 989 982
Nuo 1.58%
iki 1.87%
Nuo 22 078 366
iki 23 674 204

Aukos pagal 1924 metų sienas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis pasaulinis karas įtraukė daugybę valstybių ir imperijų. Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusija, Austro-Vengrija, Vokietija, visos tuo metu buvo daugiatautės imperijos ir jų armijos buvo sudarytos ir iš tautinių mažumų ir iš kolonijinių gyventojų. Karas stipriai palietė kolonijas, kurios buvo itin išnaudojamos per karą. Priverstinis darbas, dideli mokesčiai, maisto trūkumas buvo dažna ne tik kolonijose, bet ir pačių valstybių šerdyse. Tai privedė prie labai didelių žmogiškųjų nuostolių.

  • Austrija, iš viso žuvo 175000, iš kurių 120000 kareiviai, 30000 mirė belaisvių stovyklose ir 25000 civilių mirė iš bado.
  • Kongo Demokratinė Respublika, Kongas karo metu priklausė Belgijai, joje yra manoma jog mirė 155000 civilių dėl bado ir Belgijos griežtos kolonijinės politikos.
  • Čekoslovakija, Čekoslovakija karo metu buvo Austro-Vengrijos Imperijos dalis, todėl jie kovėsi Trilypės Sąjungos pusėje, tačiau Čekoslovakų legionas, sudarytas iš emigrantų ir pabėgėlių iš Čekoslovakijos, gyvenantis Vakarų Europoje, JAV arba Rusijoje kovėsi už Antantę. Pagal 1991 metų sienas iš tuometinės Čekoslovakijos per karą žuvo 110000 kareivių, nelaisvių stovyklose mirė dar 45000, o iš bado mirė 30000 civilių. Iš viso per karą 185000 čekoslovakų neteko savo gyvybių.
  • Estija, yra manoma jog 100000 estų tarnavo caro armijoje ir iš jų 10000 atidavė savo gyvybes už Rusijos Imperiją.
  • Suomija, pagal 1924 Tautų Sąjungos duomenis, kuriuos jai pateikė Suomijos vyriausybė per karą žuvo 26517 suomių.
  • Vengrija, Vengrija buvo itin skaudžiai paliesta karo, netekusi 270000 kareivių mūšio lauke, 70000 mirė belaisvių stovyklose ir dar 45000 civilių pasiglemžė badas. Iš viso mirė 385000 žmonių.
  • Airija, tūkstančiai airių tarnavo Britanijos, Kanados ir Australijos armijose. Nors Airija buvo Didžiosios Britanijos dalis, tačiau dėl didelės diasporos gyvenančios kitose angliakalbėse valstybėse daug airių tarnavo kitų šalių armijose. Kartais airiai emigrarantai gyvenantys ne Airijoje buvo skaičiuojami ne kaip airiai, ypač airiai gyvenantys Anglijoje ar Škotijoje. Maža to airių divizijos dažnai būdavo komplektuojamos ne vien tik iš airių, todėl nustatyti kiek tiksliai airių tautybės žmonių ir airių emigrantų tarnavo ir žuvo įvairių šalių armijose yra labai sunku. Yra manoma, kad žuvo kažkur tarp 30000-35000 airių.
  • Mozambikas, tuomet Portugalijos kolonija ir kai Portugalija įsitraukė į karą 1916 metais Antantės pusėje Mozambiko gyventojai buvo siunčiami į karą Europoje. Iš viso manoma, kad žuvo 52000.
  • Lenkija, kadangi Lenkija nuo trečiojo padalijimo laikų buvo padalinta tarp Austro-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos, lenkai tarnavo visose trijose armijose. Nuo 1915 metų Vokietija okupavo centrinę Lenkiją. Didžiulis skaičius lenkų buvo priverstinai perkeldinti, siunčiami į darbo stovyklas arba tapo pabėgeliais. Iš viso manoma, kad žuvo 1080000 lenkų, iš jų 200000 civiliai.
  • Rumunija, Rumunija prisijungė prie Antantės, tačiau Transilvanija tuo metu priklausė Austro-Vengrijai ir rumunų kariai kovojo abiejuose pusėse. Rumunijos civiliai buvo itin skaudžiai paveikti, nes Vokietija labai greitai ją okupavo ir pradėjo resursų eksploitavimą. Badas, karo operacijos, ligos ir darbo stovyklos nusinešė 330000 civilių gyvybių ir dar žuvo 418000 kareivių.
    • Britanijos kolonijė imperija: Indai, kinai, pietų afrikiečiai, egiptiečiai dirbo vakarų fronte kaip darbininkai siaubingose kondicijose. Iš viso žuvo 44911. Tačiau į šį skaičių neįeina kareiviai kilę iš Britanijos milžiniškos kolonijinės imperijos. Skaičiai pateikti apačioje parodo kiek žuvo kareivių iš Britanijos kolonijų. Gana - 16200; Kenija - 32000; Malavis - 3000; Nigerija - 85000; Siera Leonė - 1000; Uganda - 1500; Zambia - 2000; Zimbabvė - 731; Iš viso - 141431.
  • Jugoslavija, pagal 1991 metų sienas Slovėnija, Kroatija ir Bosnija buvo Austro-Vengrijos Imperijoje, o Serbija ir Juodkalnija buvo laisvos valstybės abidvi kovojančios Trilypėje Sąjungoje. Iš viso manoma, kad žuvo 1.9 milijono žmonių. 43% iš jų serbai.
  • Nepalas, 20000 Nepalo 'gurkų' žuvo per karą. Nors Nepalas ir buvo nepriklausoma valstybė, tačiau de-facto ji buvo Britanijos protektoriatas ir kovėsi Antantės pusėje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Urlanis, Boris (1971). Wars and Population. Moscow.
  • Gilbert, Martin (1994). Atlas of World War I. Oxford UP.
  • Ellis, John (1993). World War I–Databook. Aurum Press.
  • Grebler, Leo (1940). The Cost of the World War to Germany and Austria-Hungary. Yale University Press.
  • Vincent, C. Paul (1985). The Politics of Hunger: The Allied Blockade of Germany, 1915–1919. Athens (Ohio) and London: Ohio University Press.
  • Erlikman, Vadim (2004). Poteri narodonaseleniia v XX veke: spravochnik. Moscow.
  • Dumas, Samuel (1923). Losses of Life Caused by War. Oxford.