Pirmojo pasaulinio karo aukos
Bendras kariškių ir civilių aukų skaičius Pirmajame pasauliniame kare siekė daugiau nei 37 milijonus. Yra priskaičiuojama daugiau nei 16 milijonų mirčių ir apie 20 milijonų sužeistų. Tokie dideli aukų skaičiai padaro Pirmąjį pasaulinį karą vienu kruviniausių žmonijos istorijoje.
Bendras mirčių skaičius susideda iš maždaug 10 milijonų kariškių ir 7 milijonų civilių mirčių. Sąjungininkai neteko maždaug 6 milijonų kariškių, o Centrinis blokas maždaug 4 milijonų. Mažiausiai 2 milijonai mirė nuo ligų, 6 milijonai dingo, buvo priimta juos laikyti mirusiais. Šis straipsnis pateikia kariavusių šalių aukų skaičių, remiantis oficialiais šaltiniais (žr. literatūrą). Maždaug du trečdaliai kariškių mirčių įvyko mūšių metu, skirtingai nuo įvairių konfliktų XIX a., kai didžioji dalis mirčių įvykdavo dėl ligų. Nepaisant to, ligos, įskaitant ispaniškąjį gripą bei karo belaisvių mirtis, vis tiek sukėlė maždaug trečdalį kovojusių kariškių mirčių.
Aukos pagal 1914 m. valstybių ribas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybė | Populiacija (milijonais) |
Kariškių mirtys (dėl įvairių priežasčių) |
Civilių mirtys (kariniai veiksmai ir nusikaltimai žmogiškumui) |
Civilių mirtys (maisto stygius, ligos) |
Bendras mirčių skaičius |
Mirčių dalis (procentais) nuo populiacijos |
Sužeisti kariškiai |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Sąjungininkai | |||||||
Australija
|
4,5 | 59 330 | Nuo 59 330 iki 62 081 |
Nuo 1.32% iki 1.38% |
152 171 | ||
Kanada
|
7,2 | 56 639 | 2 000 | Nuo 58 639 iki 66 990 |
Nuo 0.81% iki 0.93% |
149 732 | |
Britų Indija | 315,1 | 64 449 | Nuo 64 449 iki 74 191 |
Nuo 0.02% iki 0.02% |
69 214 | ||
Naujoji Zelandija
|
1,1 | 16 711 | Nuo 16 711 iki 18 166 |
Nuo 1.52% iki 1.65% |
41 317 | ||
Britų Niufaundlandas | 0,2 | 1 204 | 1 204 1 570 |
Nuo 0.6% iki 0.79% |
2 314 | ||
Pietų Afrikos sąjunga | 6,0 | 7 121 | Nuo 7 121 iki 9 516 |
Nuo 0.12% iki 0.16% |
12 029 | ||
Jungtinė Karalystė
|
45,4 | 702 917 | 16 829 | 107 000 | Nuo 826 746 iki 1 012 075 |
Nuo 1.79% iki 2.2% |
1 663 435 |
Tarpinis aukų skaičius Britų imperijai |
379,5 | Nuo 908 371 iki 1 118 760 |
18 829 | 109 000 | Nuo 1 034 200 iki 1 244 589 |
Nuo 0.27% iki 0.32% |
2 090 212 |
Belgija
|
7,4 | 13 716 | 23 700 | 62 000 | Nuo 99 416 iki 144 337 |
Nuo 1.34% iki 1.95% |
44 686 |
Prancūzija | 39,6 | 1 357 000 | 40 000. | 300 000 | Nuo 1 697 000 iki 1 737 800 |
Nuo 4.29% iki 4.39% |
4 266 000 |
Graikija | 4,8 | 5 000 | 150 000 | Nuo 155 000 iki 176 000 |
Nuo 3.23% iki 3.67% |
21 000 | |
Italija | 35,6 | 460 000 | 3 400 | 589 000 | Nuo 1 052 400 iki 1 243 400 |
Nuo 2.96% iki 3.49% |
947 000 |
Japonijos imperija | 53,6 | 300 | Nuo 300 iki 4 661 |
Nuo0% iki 0.01% |
907 | ||
Juodkalnija | 0,5 | 3 000 | Nuo 3 000 iki 13 325 |
Nuo 0.6% iki 2.67% |
10 000 | ||
Portugalija
|
6,0 | 7 222 | 82 000 | 89 222 | 1.49% | 13 751 | |
Rumunija | 7,5 | 250 000 | 130 000 | 200 000 | Nuo 580 000 iki 665 706 |
Nuo 7.73% iki 8.88% |
120 000 |
Rusija | 175,1 | 1 700 000 | 410 000 | 730 000 | Nuo 2 840 000 iki 3 394 369 |
Nuo 1.62% iki 1.94% | 3 749 000 |
Serbija | 4,5 | 45 000 | 150 000 | 300 000 | 495 000 | Nuo 11% iki 18.11% |
133 148 |
Jungtinės Amerikos Valstijos
|
92,0 | 116 708 | 757 | 117 465 | 0.13% | 204 002 | |
Bendras Sąjungininkų aukų skaičius |
806,1 | Nuo 4 866 317 iki 6 349 352 |
776 686 | 2 520 000 | Nuo 8 163 003 iki 9 646 038 |
Nuo 1.01% iki 1.15% |
Nuo 11 599 706 iki 12 800 706 |
Centrinių valstybių sąjunga | |||||||
Austrija-Vengrija
|
51,4 | 1 200 000 | 467 000. | Nuo 1 787 000 iki 2 081 200 |
Nuo 3.48% iki 4.05% |
3 620 000 | |
Bulgarija | 5,5 | 87 500 | 100 000 | 187 500 | 3.41% | 152 390 | |
Vokietijos imperija
|
64,9 | 1 773 700 | 720 | 424 000 | Nuo 2 198 420 iki 2 800 720 |
Nuo 3.39% iki 4.32% |
4 216 058 |
Osmanų imperija
|
21,3 | 325 000 | 1 000 000 | Nuo 2 825 000 iki 3 271 844 |
Nuo 13.26% iki 15.36% |
400 000 | |
Bendras Centrinio bloko aukų skaičius |
143,1 | Nuo 3 386 200 iki 4 390 544 |
1 620 720 | Nuo 1 991 000 iki 2 330 000 |
Nuo 6 997 920 iki 8 341 264 |
Nuo 4.89% iki 5.82% |
8 419 533 |
Neutralios šalys | |||||||
Danija
|
2,7 | 700 | 700 | 0.03% | — | ||
Liuksemburgas
|
0,3 | Žr. išnašas | |||||
Norvegija
|
2,4 | 1 180 | 1 180 | 0.08% | — | ||
Švedija
|
5,6 | 800 | 800 | 0.02% | — | ||
Iš viso | 960,2 | Nuo 8 252 517 iki 10 739 896 |
2 400 086 | Nuo 4 511 000 iki 4 850 000 |
Nuo 15 163 603 iki 17 989 982 |
Nuo 1.58% iki 1.87% |
Nuo 22 078 366 iki 23 674 204 |
Aukos pagal 1924 metų sienas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis pasaulinis karas įtraukė daugybę valstybių ir imperijų. Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusija, Austro-Vengrija, Vokietija, visos tuo metu buvo daugiatautės imperijos ir jų armijos buvo sudarytos ir iš tautinių mažumų ir iš kolonijinių gyventojų. Karas stipriai palietė kolonijas, kurios buvo itin išnaudojamos per karą. Priverstinis darbas, dideli mokesčiai, maisto trūkumas buvo dažna ne tik kolonijose, bet ir pačių valstybių šerdyse. Tai privedė prie labai didelių žmogiškųjų nuostolių.
- Austrija, iš viso žuvo 175000, iš kurių 120000 kareiviai, 30000 mirė belaisvių stovyklose ir 25000 civilių mirė iš bado.
- Kongo Demokratinė Respublika, Kongas karo metu priklausė Belgijai, joje yra manoma jog mirė 155000 civilių dėl bado ir Belgijos griežtos kolonijinės politikos.
- Čekoslovakija, Čekoslovakija karo metu buvo Austro-Vengrijos Imperijos dalis, todėl jie kovėsi Trilypės Sąjungos pusėje, tačiau Čekoslovakų legionas, sudarytas iš emigrantų ir pabėgėlių iš Čekoslovakijos, gyvenantis Vakarų Europoje, JAV arba Rusijoje kovėsi už Antantę. Pagal 1991 metų sienas iš tuometinės Čekoslovakijos per karą žuvo 110000 kareivių, nelaisvių stovyklose mirė dar 45000, o iš bado mirė 30000 civilių. Iš viso per karą 185000 čekoslovakų neteko savo gyvybių.
- Estija, yra manoma jog 100000 estų tarnavo caro armijoje ir iš jų 10000 atidavė savo gyvybes už Rusijos Imperiją.
- Suomija, pagal 1924 Tautų Sąjungos duomenis, kuriuos jai pateikė Suomijos vyriausybė per karą žuvo 26517 suomių.
- Prancūzijos kolonijos: Karo išvakarėse Prancūzija turėjo milžinišką kolonijinę imperiją besidriekenčią nuo Karibų salų iki Rytų Azijos. Per karą tos kolonijos nematė karo veiksmų, tačiau jų gyventojai buvo išnaudojami metropolijos ir vyko šaukimai į Prancūzijos armiją. Alžyras - 26000; Vietnamas - 12000; Malis - 60000; Marokas - 8000; Senegalas - 36000; Gvinėja - 14500; Madagaskaras - 2500; Beninas - 27000; Burkino Fasas - 17000; Kongo Respublika - 32000; Dramblio Kaulo Krantas - 12000; Tunisas - 2000; Čadas - 1500; CAR - 1000; Nigeris - 1000; Gabonas - 10500; Iš viso - 263000.
- Vokietijos kolonijos: Tanzanija - 50000; Namibija - 1000; Ruanda - 15000; Togas - 2000; Kamerūnas - 55000; Iš viso - 123000.
- Vengrija, Vengrija buvo itin skaudžiai paliesta karo, netekusi 270000 kareivių mūšio lauke, 70000 mirė belaisvių stovyklose ir dar 45000 civilių pasiglemžė badas. Iš viso mirė 385000 žmonių.
- Airija, tūkstančiai airių tarnavo Britanijos, Kanados ir Australijos armijose. Nors Airija buvo Didžiosios Britanijos dalis, tačiau dėl didelės diasporos gyvenančios kitose angliakalbėse valstybėse daug airių tarnavo kitų šalių armijose. Kartais airiai emigrarantai gyvenantys ne Airijoje buvo skaičiuojami ne kaip airiai, ypač airiai gyvenantys Anglijoje ar Škotijoje. Maža to airių divizijos dažnai būdavo komplektuojamos ne vien tik iš airių, todėl nustatyti kiek tiksliai airių tautybės žmonių ir airių emigrantų tarnavo ir žuvo įvairių šalių armijose yra labai sunku. Yra manoma, kad žuvo kažkur tarp 30000-35000 airių.
- Mozambikas, tuomet Portugalijos kolonija ir kai Portugalija įsitraukė į karą 1916 metais Antantės pusėje Mozambiko gyventojai buvo siunčiami į karą Europoje. Iš viso manoma, kad žuvo 52000.
- Lenkija, kadangi Lenkija nuo trečiojo padalijimo laikų buvo padalinta tarp Austro-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos, lenkai tarnavo visose trijose armijose. Nuo 1915 metų Vokietija okupavo centrinę Lenkiją. Didžiulis skaičius lenkų buvo priverstinai perkeldinti, siunčiami į darbo stovyklas arba tapo pabėgeliais. Iš viso manoma, kad žuvo 1080000 lenkų, iš jų 200000 civiliai.
- Rumunija, Rumunija prisijungė prie Antantės, tačiau Transilvanija tuo metu priklausė Austro-Vengrijai ir rumunų kariai kovojo abiejuose pusėse. Rumunijos civiliai buvo itin skaudžiai paveikti, nes Vokietija labai greitai ją okupavo ir pradėjo resursų eksploitavimą. Badas, karo operacijos, ligos ir darbo stovyklos nusinešė 330000 civilių gyvybių ir dar žuvo 418000 kareivių.
- Britanijos kolonijė imperija: Indai, kinai, pietų afrikiečiai, egiptiečiai dirbo vakarų fronte kaip darbininkai siaubingose kondicijose. Iš viso žuvo 44911. Tačiau į šį skaičių neįeina kareiviai kilę iš Britanijos milžiniškos kolonijinės imperijos. Skaičiai pateikti apačioje parodo kiek žuvo kareivių iš Britanijos kolonijų. Gana - 16200; Kenija - 32000; Malavis - 3000; Nigerija - 85000; Siera Leonė - 1000; Uganda - 1500; Zambia - 2000; Zimbabvė - 731; Iš viso - 141431.
- Jugoslavija, pagal 1991 metų sienas Slovėnija, Kroatija ir Bosnija buvo Austro-Vengrijos Imperijoje, o Serbija ir Juodkalnija buvo laisvos valstybės abidvi kovojančios Trilypėje Sąjungoje. Iš viso manoma, kad žuvo 1.9 milijono žmonių. 43% iš jų serbai.
- Nepalas, 20000 Nepalo 'gurkų' žuvo per karą. Nors Nepalas ir buvo nepriklausoma valstybė, tačiau de-facto ji buvo Britanijos protektoriatas ir kovėsi Antantės pusėje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Urlanis, Boris (1971). Wars and Population. Moscow.
- Gilbert, Martin (1994). Atlas of World War I. Oxford UP.
- Ellis, John (1993). World War I–Databook. Aurum Press.
- Grebler, Leo (1940). The Cost of the World War to Germany and Austria-Hungary. Yale University Press.
- Vincent, C. Paul (1985). The Politics of Hunger: The Allied Blockade of Germany, 1915–1919. Athens (Ohio) and London: Ohio University Press.
- Erlikman, Vadim (2004). Poteri narodonaseleniia v XX veke: spravochnik. Moscow.
- Dumas, Samuel (1923). Losses of Life Caused by War. Oxford.