Pereiti prie turinio

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Priklauso: ATR–Rusijos karai

Abiejų Tautų Respublika teritorijos pokyčiai po I padalinimo
Data: 1772-1773 m.
Vieta: Sankt Peterburgas, Varšuva
Rezultatas: ATR pralaimėjimas
Priežastis: Baro konfederacija
Teritoriniai pakitimai: Dalis ATR teritorijos atiteko Rusijai, Prūsijai ir Austrijai
Nustatytos sienos tarp Rusijos, Prūsijos, Austrijos ir Abiejų Tautų Respublikos 1773 m.

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – dėl tarptautinių susitarimų įvykęs dalies ATR teritorijos perdavimas Rusijai, Prūsijai ir Austrijai. Tai buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje, jo metu ATR neteko 30 proc. teritorijos ir 35 proc. gyventojų.[1]

Rusijai atiteko 93 000 km²: iš LDK valdų – Baltarusijos šiaurės rytų žemės, iš LDK ir Lenkijos bendrų valdų – Latgala. Prūsija ir Austrija prisijungė Lenkijos valdas: Prūsija – lenkų šiaurines žemes (iš viso 36 000 km²), Austrija – Ukrainos vakarinę dalį su Lvovo miestu ir lenkų pietines žemes (iš viso 81 900 km²).[2]

Padalijimo priežastys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos kariuomenės apsuptyje 1767 m. sudaryta Radomo konfederacija siekė sustabdyti valstybės reformas. Jų priešininkai 1768 m. susibūrė į Baro konfederaciją. Faktiškai vykusį pilietinį karą nulėmė Rusijos parama.

Karalių tortas. Nicolas Noël Le Mire graviūra

Kovose nusilpusi valstybė, valstiečių sukilimai Ukrainoje toliau reiškė chaosą, kurį neva sustabdė trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.

Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge:

  • 1772 m. sausio 4 d. pasirašyta Peterburgo konvencija tarp Rusijos ir Prūsijos[3]
  • 1772 m. liepos 25 d. pasirašyta Peterburgo konvencija tarp Rusijos ir Austrijos[4]
Reitanas Seime, Jano Mateikos paveikslas, 1866 m.

Ratifikacija ATR Seime

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje. 1773 metų spalio 18 d. vieno iš Radomo konfederacijos įkūrėjų Adomo Poninskio vadovaujama ATR Seimo delegacija pasirašė tris sutartis, kuriuose ji ATR vardu atsisakė Austrijos, Prūsijos ir Rusijos naudai nuo visų pretenzijų užimtose jų Lenkijos žemėse.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]