Pirmasis Škotijos nepriklausomybės karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmasis Škotijos nepriklausomybės karas

Robertas Brusas kreipiasi į savo karius prieš Banokberno mūšį.
Data 1296 m. kovo 26 d. – 1328 m. gegužės 1 d.
Vieta Škotija, Anglija ir Airija
Rezultatas Edinburgo–Nortamptono sutartis
  • Išsaugota Škotijos nepriklausomybė nuo Anglijos
  • Anglijos pergalė Airijoje
Konflikto šalys
Škotijos Karalystė

Parama:

Anglijos Karalystė
Vadovai ir kariniai vadai
Jonas Baliola
Viljamas Volisas 
Robertas I Brusas
Jonas Kominas III 
Andrius Morėjus 
Viljamas Drąsusis
Jonas Daglasas
Tomas Randolfas
Edvardas Brusas 
Simonas Freizeris 
Volteris Stiuartas
Eduardas I
(1296–1307)
Eduardas II
(1307–1327)
Eduardas III
(1327–1328)
Jonas de Vorenas
Aimeras de Valencas
Jonas Bretanietis
Edmondas de Kailas 
Jonas de Berminghamas
Edmundas Butleris

Pirmasis Škotijos nepriklausomybės karas – pirmasis iš kelių Anglijos ir Škotijos karų. Jis truko nuo anglų invazijos į Škotiją 1296 m. iki Škotijos nepriklausomybės de jure atkūrimo 1328 m. Edinburgo–Nortamptono sutartimi. De facto nepriklausomybė buvo įtvirtinta 1314 m. per Banokberno mūšį. Karus sukėlė Anglijos karalių bandymai įtvirtinti savo valdžią Škotijoje.[1]

Roberto Bruso įsiveržimas į Šiaurės Angliją[2] privertė Eduardą III pasirašyti 1328 m. gegužės 1 d. Edinburgo–Nortamptono sutartį, kuria buvo pripažinta Škotijos nepriklausomybė, o Brusas tapo karaliumi. Kad taika būtų dar labiau įtvirtinta, Roberto Bruso sūnus ir įpėdinis Dovydas vedė Eduardo III seserį.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Scotland's History: The Wars of Independence“. BBC.; „The Scottish Wars of Independence, 1286-1328“. Education Scotland. Suarchyvuotas originalas 2013-10-04.
  2. Phillips 2011, p. 230