Pirmasis Škotijos nepriklausomybės karas
Išvaizda
Pirmasis Škotijos nepriklausomybės karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Robertas Brusas kreipiasi į savo karius prieš Banokberno mūšį. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Škotijos Karalystė Parama: |
Anglijos Karalystė | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Jonas Baliola Viljamas Volisas † Robertas I Brusas Jonas Kominas III † Andrius Morėjus † Viljamas Drąsusis Jonas Daglasas Tomas Randolfas Edvardas Brusas † Simonas Freizeris † Volteris Stiuartas |
Eduardas I (1296–1307) Eduardas II (1307–1327) Eduardas III (1327–1328) Jonas de Vorenas Aimeras de Valencas Jonas Bretanietis Edmondas de Kailas † Jonas de Berminghamas Edmundas Butleris |
Pirmasis Škotijos nepriklausomybės karas – pirmasis iš kelių Anglijos ir Škotijos karų. Jis truko nuo anglų invazijos į Škotiją 1296 m. iki Škotijos nepriklausomybės de jure atkūrimo 1328 m. Edinburgo–Nortamptono sutartimi. De facto nepriklausomybė buvo įtvirtinta 1314 m. per Banokberno mūšį. Karus sukėlė Anglijos karalių bandymai įtvirtinti savo valdžią Škotijoje.[1]
Roberto Bruso įsiveržimas į Šiaurės Angliją[2] privertė Eduardą III pasirašyti 1328 m. gegužės 1 d. Edinburgo–Nortamptono sutartį, kuria buvo pripažinta Škotijos nepriklausomybė, o Brusas tapo karaliumi. Kad taika būtų dar labiau įtvirtinta, Roberto Bruso sūnus ir įpėdinis Dovydas vedė Eduardo III seserį.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Scotland's History: The Wars of Independence“. BBC.; „The Scottish Wars of Independence, 1286-1328“. Education Scotland. Suarchyvuotas originalas 2013-10-04.
- ↑ Phillips 2011, p. 230