Piperinas
| Piperinas | |
|---|---|
 | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (2E,4E)-5-(1,3-benzodioksol-5-il)-1-(piperidin-1-il)penta-2,4-dien-1-onas | |
| CAS numeris | 94-62-2 |
| PubChem | 638024 |
| ChemSpider | 553590 |
| Cheminė formulė | C₁₇H₁₉NO₃ |
| Molinė masė | 285.343 g/mol |
| SMILES | C1CCN(CC1)C(=O)C=CC=CC2=CC3=C(C=C2)OCO3 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 129 °C |
| Virimo t° | Skaidosi |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 40 mg/L |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
1
2
0
|
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | 514mg/kg žiurkėje |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | Piperidinas, Piperonalis |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Piperinas – organinis junginys, priklausantis alkaloidams, randamas juodųjų pipirų uogose. Atsakingas dėl pipiruose jaučiamo kvapo ir aštrumo. Naudojamas maisto ir kvepalų pramonėje.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piperino išskyrimas pirmą kartą aprašytas danų chemiko Hanso Kristiano Erstedo 1819 metais. [2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |