Pereiti prie turinio

Piperidinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Piperidinas
Piperidino struktūra
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Piperidinas
Identifikacija
CAS numeris 110-89-4
PubChem 8082
EC numeris 203-813-0
UN numeris 2401
KEGG C01746
Cheminė informacija
Cheminė formulė C₅H₁₁N
Molinė masė 85.15 g/mol
SMILES C1CCNCC1
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis 0.862 g/cm3
Išvaizda skaidrus skystis
Lydymosi t° -7 °C
Virimo t° 106 °C
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O maišosi
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

3
3
0
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi piperinas
piridinas
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Piperidinas – organinis junginys, bespalvis skystis su sunkiai apibūdinamu kvapu. Jis dažnai naudojamas kaip tirpiklis arba organinė bazė cheminėse sintezėse. Piperidino struktūrinis fragmentas sutinkamas daugiausiai vaistuose, kai kuriuose alkaloiduose.

Piperidinas pirmą kartą aprašytas 1850 m. škotų chemiko Tomo Andersono, vėliau išsamiau ištirtas chemiko Ogiusto Kahūro, kuris jam suteikė dabartinį pavadinimą.[1]

Pramonėje piperidinas dažniausiai gaunamas piridino katalizinės hidrogenacijos būdu. Reakcija vyksta esant metaliniam katalizatoriui, padidintam slėgiui ir temperatūrai.[2]