Piperidinas
Išvaizda
| Piperidinas | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Piperidinas | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 110-89-4 |
| PubChem | 8082 |
| EC numeris | 203-813-0 |
| UN numeris | 2401 |
| KEGG | C01746 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C₅H₁₁N |
| Molinė masė | 85.15 g/mol |
| SMILES | C1CCNCC1 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | 0.862 g/cm3 |
| Išvaizda | skaidrus skystis |
| Lydymosi t° | -7 °C |
| Virimo t° | 106 °C |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | maišosi |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | piperinas piridinas |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Piperidinas – organinis junginys, bespalvis skystis su sunkiai apibūdinamu kvapu. Jis dažnai naudojamas kaip tirpiklis arba organinė bazė cheminėse sintezėse. Piperidino struktūrinis fragmentas sutinkamas daugiausiai vaistuose, kai kuriuose alkaloiduose.
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piperidinas pirmą kartą aprašytas 1850 m. škotų chemiko Tomo Andersono, vėliau išsamiau ištirtas chemiko Ogiusto Kahūro, kuris jam suteikė dabartinį pavadinimą.[1]
Pramonėje piperidinas dažniausiai gaunamas piridino katalizinės hidrogenacijos būdu. Reakcija vyksta esant metaliniam katalizatoriui, padidintam slėgiui ir temperatūrai.[2]