Piniava
| Piniava | ||
|---|---|---|
  Piniava |
||
| 55°46′48″š. pl. 24°21′43″r. ilg. / 55.780°š. pl. 24.362°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis | |
| Savivaldybė |  Panevėžio rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Panevėžio seniūnija | |
| Gyventojai | 1 065 | |
Piniava – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Panevėžio, šalia plento A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė . Į šiaurę nuo gyvenvietės teka Lėvuo. Pietvakariuose – nedidelis Piniavos miškas. Seniūnaitijos centras. Veikia gyventojų bendruomenė „Piniava“, ansamblis „Svaja“, darželis–mokykla, biblioteka, privatus muziejus, alaus darykla.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XIX a. iki 1930 m. ir 1947–1950 m. buvo Piniavos valsčiaus centras. 1950–1976 m. – Piniavos apylinkės centras Panevėžio rajone, Paliūniškio kolūkio ir Panevėžio miškų ūkio gamybinio susivienijimo pagalbinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.[2] Nuo 2009 m. – Piniavos seniūnaitijos centras Panevežio seniūnijoje.
1938 m. pastatytas gelžbetoninis Piniavos tiltas, kurio projektą parengė inžinierius Kazys Germanas.
1985 m. atidarytas lopšelis–darželis „Pasaka“, kuris 1995 m. buvo reorganizuotas į Piniavos darželį–mokyklą (nuo 2013 m. – Piniavos mokykla–darželis).
1989 m. per Piniavą nusidriekė Baltijos kelias, kuriam pastatytas Baltijos kelio atminimo ženklas. 1989 m. rugsėjo 9 d. Piniavoje įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjūdžių vadovų susitikimas, kuriam atminti 2011 m. Pilėnų gatvėje buvo atidengta atminimo lenta.
1990 m. įkurta alaus darykla „Piniavos alutis“, kurią įsteigė senųjų aludarystės tradicijų puoselėtojas Vidmantas Perevičius. Joje gaminamos „Raudonųjų dobilų“ ir „Laukinių aviečių“ alaus rūšys, kurioms suteiktas kulinarinio paveldo sertifikatas.
2003 m. įregistruota gyventojų bendruomenė „Piniava“. 2005 m. atidarytas privatus etnografijos muziejus, kurį įsteigė Panevėžio rajono garbės pilietis, šviesuolis ir kolekcionierius Klementas Sakalauskas.
Iki 2016 m. veikė paštas.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 22 | 127 | 88 | 241 | 698 | 1 004 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 1 132 | 1 158 | 1 061 | 1 065 | - | - | ||
| |||||||
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklas Baltijos keliui atminti
Paminklo Baltijos keliui atminti lenta
Gėlių kompozicija Baltijos keliui atminti Piniavoje (2009 m.)
Knygų bibliotekėlė prie bendruomenės namų
Kabamasis tiltas per Lėvenį
Tiltas į sporto aikštyną
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Piniava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Piniava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 854 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Piniava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 381
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Piniava. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 579 psl.