Pilkasis kardinolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žano Leono Žeromo paveikslas „Pilkasis kardinolas“, vaizduojantis Tėvą Žozefą (dešinėje, skaitantis knygą)

Pilkasis kardinolas – viešai nesirodantis ir formaliai neutralus bei aukštų postų neužimantis privatus asmuo, vaidinantis svarbų vaidmenį bei darantis reikšmingą ar net lemiamą įtaką atskiros institucijos arba šalies politikoje ar gyvenime.

Termino kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karaliaus Liudviko XIII laikais Prancūziją iš tiesų valdė kardinolas Rišelje. Jo kanceliarijos vadovas ir artimiausias bendražygis buvo Fransua Lekler diu Tremble, kapucinas, dar vadintas Tėvu Žozefu. Raudonos spalvos sutaną dėvintis Rišelje pradėtas vadinti raudonuoju kardinolu, o pilkus vienuolio rūbus vilkintis tėvas Žozefas – pilkuoju kardinolu.[1]

Šis terminas išpopuliarėjo A. Diuma išleidus romaną „Trys muškietininkai“.

„Pilkieji kardinolai“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Pilkaisiais kardinolais“ buvo vadinami:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]