Piktupėnų evangelikų liuteronų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Christian cross.svg
Piktupėnų evangelikų liuteronų bažnyčia
Piktupėnai, bažnyčia.png
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Pagėgių savivaldybė
Gyvenvietė Piktupėnai
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1744 m.

Piktupėnų evangelikų liuteronų bažnyčiaevangelikų liuteronų bažnyčia, stovėjusi Piktupėnuose, Pagėgių savivaldybėje, sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą. Buvo žinoma kaip Prūsijos karalienės Luizės bažnyčia.

Išlikusi senoji klebonija, nuo 1993 m. veikia atkurta parapija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Evangelikų liuteronų bažnyčia Piktupėnuose buvo pastatyta prieš 1574 m. Parapiją ilgai globojo Tilžės kunigai. Lenkijos-Švedijos karo metais 1656 m. kelias dienas Piktupėnų apylinkėse plėšikavo lenkų kariuomenės būrys. Rastą bažnyčią, kaip ne katalikišką, o protestantų, sudegino. 1670 m. pašventinta nauja pastatyta bažnyčia. Po kelių dešimt­mečių ji nugriauta. 1744 m. iš lauko akmenų ir plytų buvo išmūryta stambi, stačiakampio plano, aukštu mediniu bokštu, besibaigiančiu va­rio stogeliu-kupolu, nauja Piktupėnų parapijos bažnyčia.

1757 m. bažnyčią nusiaubė Rusijos kariuomenė. Ją teko ilgokai remontuoti. 1781 m. į bokštą pataikė žaibas. Bažnyčia rekonstruota 1853 m. - paaukštintas bokštas.

1812 m. apylinkėse vyko rusų ir prūsų kovos, žuvo daug karių. Ties Piktupėnais žuvo prūsų kariuomenės lietuvių dragūnų pulko majoras Albertas Manšteinas. Jis buvo palaidotas prie bažnyčios sienos. Prieš keletą metų kaimo senosiose kapinėse menamoje A. Manšteino kapo vietoje Klaipėdos karybos klubas pastatė kenotafą-krikštą.

Klebonijos pastatas buvo Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimų vieta, kurioje buvo sprendžiamos Europos ateities problemos. Čia apie mėnesį buvo apsistojusi Prūsijos karaliaus šeima, kuomet 1807 m. vasarą dvi savaites truko derybos tarp Aleksandro I ir Napoleono, lėmusios Tilžės taikos sutarties pasirašymą. Piktupėnuose beveik kasdien lankydavosi ir Aleksandras I. Prie pastato pritvirtinta Prūsijos valdovų vizitą primenanti lentelė.[1]

1944 m. rudenį čia vyko nemaži mūšiai, per kuriuos ir buvo sunaikinta senoji Piktupėnų bažnyčia.

Piktupėnų parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piktupėnų parapija nuo XVIII a. vidu­rio padėjo susiformuoti naujoms religinėms bendruomenėms. 1766 m. iš dalies jos kaimų sukurta Tauragės filija, 1870 ir 1892 m. keliolika sodžių perduota Rukų ir Natkiškių parapijoms.

Piktupėnų parapijoje 1848 m. priskaičiuota 9 000 parapijiečių, iš kurių maždaug du trečdaliai buvo lietuvininkai, 1878 - 7 994 (lietuvininkų 4994, arba daugiau kaip 62%). XX a. pradžioje, 1902 m., parapijiečių užregistruota 5 820 (lietuvininkų 3 015, t. y. 51,8%), po Pirmojo pasaulinio karo, 1921 m. - 6 500, 1936 m. - 5 446.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]