Piktonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Galų genčių ir Galijos regionų žemėlapis (58 m. pr. m. e.)
Piktonų moneta. vaizduojanti karį (I a. pr. m. e.)
Piktonų monetos, V-I a. pr. m. e.

Piktonai (lot. pictones, pictavi) – keltų gentis, gyvenusi teritorijoje palei Biskajos įlanką (dabartinė vakarų Prancūzija), palei pietinį Luaros krantą.[1]

Valdant Augustui (27 m. pr. m. e. – 14 m.) piktonai kartu su didele vakarų Galijos dalimi buvo įjungti į Romos Akvitanijos Galijos provinciją. Piktonų vardu buvo pavadinta to meto Puatjė - Limonum Pictonum / Pictavi,[2] o taip pat ir visas šiuolaikinis Puatu regionas.

Laikai iki romėnų valdymo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piktonai kaldino monetas nuo II a. pr. m. e. pabaigos. Gentis pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose po susidūrimo su Julijumi Cezariu. Cezariui prireikė laivyno Luaros upėje, tad jam reikėjo piktonų laivų statybos pajėgumų.[3]

Pagrindinis piktonų miestas Lemonas (Lemonum) buvo pietiniame Ligero (Liger) krante. Dabar šis miestas vadinasi Puatjė (pranc. Poitiers) (Puatu regionas)[4]. Ptolemėjus minėjo ir antrą miestą Ratiatum (dabartinis Rezė).[5]

Romėnų užkariavimo laikais piktonų karalius buvo Duratios, bet jo valdžia nyko dėl prastų jo karo vadų. Piktonai dažnai padėdavo Cezariui laivyno mūšiuose, pvz., kariaujant su keltais venetais Armorikos pusiasalyje.

Piktonai Romos valdžioje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piktonų moneta

Piktonai jautė helvetų migracijos į santonų žemes grėsmę, todėl 58 m. pr. m. e. palaikė Cezario įsiveržimą. Nors atkakliai siekę išlaikyti nepriklausomybę, piktonai bendradarbiavo su Cezariu, kuris minėjo piktonus kaip vieną labiausiai civilizuotų genčių. Tačiau apie 8000 piktonų buvo pasiųsti padėti Vercingetoriksui, keltų vadui, vadovavusiam 52 m. pr. m. e. galų sukilimui prieš romėnus. Tai suskaldė piktonus. Piktonų žemėse, tame tarpe apie Lemoną, kilo kitas sukilimas, kurį vėliau malšino legatas Gaius Caninius Rebilus ir galop pats Cezaris.

Romėnų valdomi piktonai klestėjo, ką rodo daugelio akvedukų ir šventyklų statybos miestuose. II a. Lemoną apsupo stora gynybine siena, kuri žinoma kaip vienas galų senovės architektūros paminklų. Tačiau piktonai nebuvo giliai romanizuoti. Per pirmus du mūsų eros amžius Lemonas priėmė krikščionybę.

Piktonų žemės garsėjo mediena, prekiaudavo su Transalpine Galija. Su Britų salomis piktonai prekiavo iš Ratiatum uosto, kuris buvo svarbus Galiją su Britų salomis rišęs uostas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ptolemy, Geography ii.6 (Lacus Curtius on-line translation); Strabo, Geography, Book IV, Chapter 2.
  2. Limonum Pictonum / Pictavi = Civ. Pictavorum
  3. Caesar, Commentarii de Bello Gallico iii.11.
  4. Raidė c žodžiuose Poictou ir Poictevin dažnai tebebuvo ankstyvaisiais naujaisiais laikais.
  5. Ptolemy, Geography ii.6.