Piknoklinas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Piknoklinas – vandens sluoksnis su ryškiu vertikaliu teigiamu tankumo gradientu, daug didesniu, nei virš ir po juo esančiuose sluoksniuose. Piknoklinas atskiria viršutinį ir apatinį vandens sluoksnius taip sudarydamas barjerą, užkertantį kelią homogeniškam temperatūros ir druskingumo pasiskirstymui, o taip pat ir kitiems junginiams, pavyzdžiui, maistinėms medžiagoms ir deguoniui. Dažnai piknoklinas sutampa su termoklinu ir haloklinu.

Fizinė reikšmė

Vėjų ir bangų sukeltas turbulentinis maišymasis perduoda šilumą nuo paviršiaus žemyn. Žemose ir vidutinėse platumose susidaro beveik vienodos temperatūros paviršinis vandens sluoksnis, kurio gylis gali siekti nuo kelių iki kelių šimtų metrų. Po šiuo mišriu sluoksniu, 200–300 m gylyje atvirame vandenyne, temperatūra pradeda sparčiai mažėti iki maždaug 1000 m. Vandens sluoksnis, kuriame temperatūros gradientas staigiai kinta, vadinamas nuolatiniu termoklinu. Nuolatinis termoklinas sutampa su vandens tankio pokyčiu tarp šiltesnių, mažo tankio paviršinių vandenų ir po jais esančių šaltų tankių dugno vandenų. Piknoklinu vadinama sparčios tankio kaitos sritis, kuri veikia kaip vertikalios vandens cirkuliacijos barjeras; taigi ji taip pat daro įtaką tam tikrų cheminių medžiagų, kurios yra svarbios jūrų biologijai, vertikaliam pasiskirstymui. Staigūs temperatūros ir tankio gradientai taip pat gali riboti vertikalų gyvūnų judėjimą.

Biologinė reikšmė

Toks vandens masių atskyrimas turi svarbią biologinę reikšmę vandenynui ir jame gyvenantiems organizmams. Fitoplanktono augimo greitį veikia maistinių medžiagų koncentracija vandenyje, o maistinių medžiagų regeneracija yra labai svarbi aukštesnio ir žemesnio trofinio lygio sąveikos dalis. Atskyrimas dėl piknoklino susiformavimo neleidžia maistinėms medžiagoms patekti iš apatinio sluoksnio į viršutinį sluoksnį.